Jei Jums neteko matyti šuns, saugančio maistą, šią problemą suvokti sudėtinga. Maisto saugojimo atvejai neatspindi šuns asmenybės ar dresūros lygio: tai instinktyvus elgesys. Ši problema įprasta ne tik šunims, turintiems agresijos problemų, bet ir gerai besielgiantiems mylimiems namų šuneliams: šuns laikysena visiškai pasikeičia, kai šalia atsiranda dubuo su maistu. Saugodamas maistą šuo gali sužaloti žmogų, todėl labai svarbu šios problemos išvengti arba koreguoti.

Maisto saugojimas

Šuo, stipriai saugantis maistą, gali būti pavojingas kiekvienam, kuris prisiartina ėdant. Tokio elgesio priežastis instinktyvi, todėl privalote imtis priemonių, kol nenukentėjo Jūsų ir gyvūno ryšys ir šuo nieko nesužeidė.

Maisto saugojimą galima klasifikuoti į keletą lygių. Pirmoje stadijoje šuo sustingsta, kai ėdant prie dubens priartėja žmogus. Šuo gali toliau ėsti, tačiau jo kūno kalba parodys savo nepasitenkinimą. Nekoreguojant šio elgesio maisto saugojimas stiprėja: padidėja šuns ėdimo tempas, atsiranda agresyvus tiesioginis akių kontaktas su Jumis, tylus urzgimas, gąsdinimas pakelta lūpa, po to pavieniai grybštelėjimai ir dažnai – tikras kandimas. Paskutiniai trys maisto saugojimo simptomai reiškia labai rimtą maisto saugojimo agresiją, kurios metu gali būti sužalotas kitas žmogus ar gyvūnas. Šiuo atveju rekomenduojame kreiptis į šunų elgsenos specialistus ir nekelti pavojaus savo sveikatai.

Maistą saugojantis šuo elgiasi sumišusiai. Šuo nepripažįsta, jog Jūs duodate jam maisto (kas dalinai užtikrina lyderio poziciją) ir vertina Jus kaip grėsmę, norinčią pasisavinti šuns nuosavą maistą.

Šuns maisto saugojimo problemą sudėtinga suprasti, kol nepripažinsite, kad maistas šuns gyvenime yra vienas iš didžiausių malonumų. Šunys yra maitėdos iš prigimties ir ėda viską, kas patenka į nasrus, jie paprasčiausiai mėgsta ėsti. Tačiau, kai Jūsų augintinis pradeda situaciją suprasti neteisingai, pvz., baimintis, kad Jūs ar bet koks kitas žmogus galite išsinešti jo maistą, šuo gali pradėti jį ginti.

Šunys gali pradėti saugoti maistą bet kuriame gyvenimo etape, sulaukę bet kokio amžiaus: ir 4 mėnesių, ir 12 mėnesių ir 6 metų. Saugojimas dažniausiai atsiranda pažadinus grobuonį šuns viduje: davus kaulą, mėsos, mėsos produktų ir pan. Mėsą šuniui reikėtų įsivaizduoti, kaip žmogus pinigus: ji gali visiškai pakeisti gyvūno elgesį. Taigi, visiškai suprantama, kad davę gyvūnui mėsos ar jos gaminių prie dubens galite išvysti iki šiol nematytą agresiją.

Kaip išvengti maisto saugojimo

Kadangi maisto saugojimo agresija gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, geriausias būdas – užkirsti jai kelią. Nesvarbu, ar auginate šuniuką nuo mažens, ar paėmėte iš prieglaudos – turite šuniui aiškiai nurodyti, jog jam ėdant Jūs galite prisiartinti prie maisto.

Norėdami išspręsti šią problemą, pirmiausia turite parodyti šuniui, jog tik Jūs esate savininkas viso maisto, kurį gauna šuo ir Jūs jam jį duodate. Labai svarbu, kad šuo suprastų, kad virtuvė ir ten šaldytuve sudėti skanumynai yra Jūsų.

Turbūt teko girdėti ir kitokių patarimų., pvz., „palik šunį ir netrukdyk jam ėsti“.  Šis sprendimas iš tikrųjų trumpalaikis ir neapsaugo nuo nieko, kadangi nenutinka situacijų, kuriose atsiranda šuns agresija. O kas, jei pradedantis vaikščioti kūdikis prieis prie šuns ir pasieks dubenį ?

Vilkų gaujoje šuo – lyderis ėda netrukdomas. Štai kodėl namie labai mylimi šunys palikti vieni gali pradėti saugoti maistą. Kad apsaugotumėte šunį nuo nepelnyto kilimo hierarchijos laiptais, stenkitės atsirasti kuo daugiau šalia, kai šuo ėda. Tačiau pasistenkite šiais trukdžiais nesuteikti šuniui neigiamos patirties, nes galite sukelti iki šiol nebūtų problemų. Tiesiog nuo pat pirmos dienos laikas nuo laiko prieikite prie ėdančio šuns ir į dubenį įdėkite kokį mažą ir labai skanų kąsniuką. Taip šuo supras, kad žmogus, atsirandantis prie dubens = „geros naujienos“. Galite įdėti viską, kas šuniui yra skaniau nei maistas dubenyje: gabaliuką kepenėlių, keletas sūrio gabaliukų ar pan.

Atsiradus problemai

Jei šuo jau turi šią problemą, žinoma, aukščiau minėtu būdu jos neišspręsite. Jums reikės pritaikyti visai kitą būdą.

Savaitei ar šiek tiek daugiau paslėpkite šuns dubenį. Šiuo metu šersite šunį iš rankų – vienu metu vienas kąsnis. Tai užims daugiau laiko nei įprasta, tačiau supraskite, jog pavojus, kurį šuo gali sukelti, yra didelis. Neduokite maisto iš rankos, kai šuo grubiai griebia ar grybšteli Jums, maistą šuo gauna tik tada, kai ramiai, gražiai ima iš rankos. Kai praeina savaitė ir šuo jau įpranta imti maistą iš rankos, iš naujo supažindinkite šunį su dubeniu: maitinimo metu padėkite tuščią indą šalia. Kas minutę numeskite į dubenį po vieną gabaliuką maisto, kai šuo išlaižo dubenį ne anksčiau nei po minutės, įmeskite į dubenį kitą mažą gabaliuką. Tęskite, kol šuo suės visą maisto davinį. Laukimo procedūra šuniui labai svarbi, todėl šis pratimas naudingas ir koreguojant problemą, ir kuriant ryšį su šunimi.

Kai šuo jau ramiai ėda pavienius kąsnius iš dubens, pereikite į kitą etapą. Pradėkite dirbti nuo pusiau pripildyto dubens. Tik neleiskite iš karto šuniui pulti maisto, šuo privalo ramiai laukti, kol Jūs leisite jam ėsti. Nedėkite dubens ant žemės, jei šuo neįvykdė Jūsų reikalavimų. Kai šuo pradeda ėsti, toliau tęskite ankstesnį pratimą po vieną kąsnį, kol atiduodate visą maistą.

Paskutinis šio pratimo etapas – duoti šuniui pilną dubenį maisto. Vėl gi labai svarbu neleisti šuniui pulti maisto, šuo turi jį užsidirbti, todėl sėdi ir laukia Jūsų komandos. Po laukimo galite ištarti komandą „ėsk“ ir duoti išlauktąjį dubenį. Kad dar sustiprintumėte savo lyderio pozicijas, bent keletą kartų per savaitę ėdimo metu pasitelkdami šuniui „vertingus“ skanėstus pakvieskite šunį nuo dubens pas save.

Jei šuo vėl pradeda saugoti maistą, grįžkite žingsnelį atgal, kad būtumėte visiškai saugus ir tęskite darbą, kol šuo įvykdys jį 100% patikimai. Pabūkite šiame etape porą, trejetą dienų prieš pradėdami naują etapą.

Paruošta pagal: www.staffybullterriers.com
Nuotrauka iš: http://www.flickr.com/photos/jnl