Artėjant metų pabaigai lauke vis dažniau pasigirsta fejerverkų ir petardų garsai. Nors daugeliui žmonių šie šventiniai simboliai kelia džiaugsmą, šunų augintojams vertėtų suklusti: netikėtai nuskambėjęs fejerverkas ar sprogusi petarda gyvūnui gali ne tik apkartinti pasivaikščiojimą, bet ir sutraumuoti visą gyvenimą.

„Rekso“ mokykla apžvelgia, kaip tinkamai rūpintis šunimis šventiniu laikotarpiu, siekiant išvengti neigiamų pasekmių jų sveikatai.

Pasekmės: nuo krūptelėjimo iki dingimo

Pirmiausia, šuns įsigijimas šventiniu laikotarpiu ar jo dovanojimas Kalėdų proga – absoliučiai bloga idėja. Šventinio šurmulio metu ne tik sunkiau užtikrinti reikalingą dėmesį ir rūpestį jaunam augintiniui, tačiau ir pačiam gyvūnui, patekus į chaotišką aplinką (kai dažnai sproginėja fejerverkai, gausu triukšmo, ryškių šviesų) gali būti išties baisu.

Prevenciją nuo fejerverkų ir petardų sukeliamo triukšmo ypač svarbu užtikrinti šunims, kurie yra jautresni, baikštesni, nerimastingi, taip pat ir jaunesnio amžiaus. Kita vertus, net ir labiausiai savimi pasitikintis, drąsus šuo tokiais atvejais gali patirti nemenką išgąstį.

Išgirdęs netikėtą triukšmą, šuo gali krūptelėti, supanikuoti, imti suktis ratais, tampyti pavadį, nutrūkti nuo pavadžio ir pabėgti nuo šeimininko.

Dėl tokios patirties šuo gali tapti atsargesnis, vaikščiodamas imti daugiau žvalgytis į dangų, bijoti uždarų ar atvirų erdvių (priklausomai, kur įvyko nutikimas), netgi nenorėti eiti į lauką apskritai. Blogiausiu atveju, pasprukęs šuo gali pakliūti po mašina ar kitaip save susižaloti, pasiklysti.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog tokia šuns reakcija gali pasireikšti ir po kelinto karto išgirdus netikėtus garsinius signalus. Kitaip tariant, jei vieno fejerverko garsą gyvūnas tarsi „praleido“, tai nereiškia, kad į antrą ar trečią jis reaguos taip pat.

Kaip apsisaugoti nuo nelaimingo atsitiktinumo

Jei nežinote, ar jūsų šuns nedirgina triukšmingi garsai ir ryškios šviesos, tikrai nereikėtų eksperimentuoti vedant jį į šventinius renginius ar triukšmingas viešąsias erdves.

Kitas dalykas, masinėse žmonių susibūrimo vietose negalima garantuoti, kad kur nors šalia nesprogs petarda ar neiššaus fejerverkas, tad tik vengiant tokių vietų galima apsaugoti augintinį nuo nelaimingo atsitiktinumo. Ši taisyklė galioja visiems šunims.

Šventinėmis dienomis geriau šunį vesti į lauką rytais ir vakarais anksčiau, nei įprasta. Dar geriau, jei pasivaikščiojimui šunį automobiliu nuvešite arba ant rankų nunešite į atokesnę vietą (pavyzdžiui, mišką).

Svarbu, kad švenčių metu šuo namuose turėtų saugią vietą, kur jis gali įlįsti, jei išgirsta fejerverkus ar kitą triukšmą. Tai gali būti narvas, įrengtas guolis po lova, vonia, spintoje ar kitur.

Prevenciniai „triukai“

Pastebint, kad šuo yra jautresnis garsams (pavyzdžiui, į kiekvieną garsą namuose reaguoja lojimu, atsitraukimu, ausų nuleidimu, trūkčiojimu), geriausia pradėti šventiniam šurmuliui jį „ruošti“ likus dviems savaitėms ar dar anksčiau.

Vienas iš prevencinių būdų – vadinamoji nujautrinimo procedūra: kai šuo ėda, kambaryje paleiskite fejerverkų muziką ne itin dideliu garsu. Kaskart ėdalą patiekite vis arčiau garso šaltinio.

Labai svarbu, kad fejerverkų muzika neviršytų šuns streso ribos. Tai reiškia, jog šuo ėsdamas turi išlikti ramus. Pastebėjus menkiausius streso signalus (krūpčiojimą, atsitraukimą nuo dubenėlio), svarbu iškart išjungti muziką.

Matant, kad šuo toleruoja fejerverkus ir kitus garso šaltinius, galima pastimuliuoti situacijas, kad jis jaustųsi drąsesnis. Pavyzdžiui, išgirdus triukšmą ar parodžius fejerverką per langą galima numesti jam skanėstą. Taip šuo supras, kad triukšmo pasekmė – maistas. Tiesa, tokiais metodais nereikėtų provokuoti jautresnių šunų.

Taip pat švenčių laikotarpiu visiems šunims rekomenduotina kasdien namuose skirti fizinio krūvio: atlikti komandų, triukų, fitneso pratimų. Fiziškai išsikrovęs šuo bus emociškai ne toks jautrus, o namų aplinka net ir triukšmingiausiu metu jam asocijuosis su saugumu.

Nelaimės atveju…

Jei visgi išvedus šunį į lauką netikėtai iššaus fejerverkas ar petarda, svarbu augintinį paimti ant rankų, glostyti, stengtis jį nuraminti. Esant galimybei, geriau iškart jį nunešti į mašiną ar uždarą erdvę, kad jis pasijustų saugiau. Kartais gali prireikti ir valandos, kol išsigandęs šuo nustos drebėti, susinormalizuos jo kvėpavimas, širdies pulsas.

Taip pat ir namuose, pradėjus šaudyti fejerverkams, naudinga jautresnį šunį švelniai liesti, glostyti, masažuoti, įvynioti į rūbus, paklodes, kad jis atsipalaiduotų. Žinoma, tokius raminimo būdus svarbu taikyti dar iki susidūrimo su stresine situacija, kitu atveju jie gali nesukelti reikalingo efekto.

Kodėl verta ieškoti specialistų pagalbos

Ypač sudėtingais atvejais, kada šuo ypač bailus, paruošti jį švenčių laikotarpiui verta ieškant veterinarinės pagalbos. Pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju dėl galimybės šuniui skirti medikamentų (feromonų, valerijonų pagrindu).

Jei šuo dėl triukšmo, šviesų patiria išties didelį stresą, tam tikrais atvejais jam gali būti taikomas raminamųjų arba antidepresantų kursas. Skiriant preparatus, visada svarbu konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Svarbu atminti, kad išvardytos prevencinės priemonės ne visiems šunims tinka vienodai, tad siekiant, kad šuo nepatirtų streso šventiniu laikotarpiu, geriausia kreiptis į dresūros specialistus.

Specialistas pagal individualią šuns charakteristiką sudėlios aiškią ir reikalingą prevencinę strategiją. Tik tokiu atveju galėsite būti tikri, kad švenčių laikotarpių jūsų augintinis nepatirs neigiamų pasekmių sveikatai.