vakaru-skotijos-terjeras

Šaltinis: http://www.flickr.com/photos/22073443@N02/

“Rekso” mokykla gavo išskirtinę teisę išversti JAV kinologės Suzanne Clothier autorinius straipsnius. S. Clothier yra plataus profilio specialistė, jos darbų spektras apima nuo šunų (vokiečių aviganių) veisimo iki konsultacijų, ruošimo žmonių gelbėjimui, terapijos ir t.t. Suzanne skaito seminarus JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Belgijoje ir Italijoje. Šiandien susipažinsite su tuo, kaip autorė supranta skatinimo intensyvumą ir įvairovę.

Intensyvumas 

Skatinimo intensyvumas turi atitikti veiksmo sudėtingumo laipsnį. Sudėtingumas gali būti fizinis, protinis ar emocionalus, taip pat – šitų trijų dalykų kombinacija. Žmonių bijantis šuo, kuris yra laikomas nepažįstamo žmogaus (aukštas emocinio sudėtingumo laipsnis), turi gauti intensyvesnį paskatinimą, negu šuo, kuris padarė  kelis itin nesudėtingus pratimus. Įsisavinti naują užduotį yra daug sudėtingiau, nei pakartoti išmoktus pratimus.

Bet kokio pratimo sunkumo laipsnis priklausys ir nuo Jūsų šuns veislės savybių, struktūrinių/funkcinių gebėjimų, temperamento ir noro atlikti tam tikrą užduotį. Mokymas eiti prisiglaudus šalia kojos borderkoliui bus daug lengvesnis nei pavyzdžiui škotui terjerui. Bet netgi taip išgirtam ir protu pasižyminčiam borderkoliui, kuris neturi jam būdingo temperamento ar didelio noro įsiteikti šeimininkui, eiti “prilipus” prie šeimininko gali būti labai sunki užduotis. Taigi, kiekvienas šuo yra individas, ir skatinimo intensyvumas turi būti pritaikytas kiekvienam individualiai.

Kai užduotis šuniui tampa mažiau sudėtinga, reikia skirti mažiau paskatinimų. Taigi mokyto šuns ir “pradinuko” skatinimas turi gerokai skirtis.

Šuniui, kuris nemėgsta žaisti, skraidančios lėkštės, ar kamuolio išmetimas už įvykdytą komanda bus tikrai menkas apdovanojimas. Bet “kamuoliukų” fanatikui tai bus pats geriausias dalykas pasaulyje.  Yra šunų, kurie viską padarytų už žaislus, lygiai taip pat yra šunų, kurie teikia pirmenybę maistui. Svarbu atrasti tai, ką jūsų šuo labiausiai mėgsta, kartais gali pakakti tiesiog linksmo pagyrimo ir paglostymo per petį.

Įvairovė

Įvairovė ir intensyvumas yra labai susiję dalykai. Autorė teigia, jog jos šunys klauso dėl žaisliuko, pagyrimo/paglostymo, kamuoliuko, skraidančios lėkštės. Jie paklūsta dėl tam tikrų privilegijų, kurios leidžia būti su šeimininke. Pasak Suzanne Clothier, svarbiausias dalykas, dėl kurio jos šunys dirba su malonumu yra tai, jog, jie nežino, koks apdovanojimas jų laukia. Galbūt autorė pašauks vieną iš savo šunų, kai jie žais tarpusavyje ir apdovanos kepenėlių gabaliukais iš savo kišenės. Kitą kartą galbūt apdovanojimas bus daug žodinių pagyrimų, ilgas apkabinimas bei paleidimas toliau žaisti su šunimis. Dar kitą kartą žaisliukas, žaidimas su virve ar džiaugsmingas „šokis su šunimi“. Tai niekada nebus tos pačios kepenėles, atsibodęs kamuolys ar pan., o daugybė skirtingų apdovanojimų.

Dažnai kiti žmonės autorei sako, jog jų šunys dirba tik už kamuoliuką, maistą ar pan. Pavyzdys palyginimui: įsivaizduokite vyrą, kuris teigia, jog tik deimantai padaro jo žmona laiminga.  Ar jums nekils klausimų dėl jų santykių? Arba žmona yra labai paviršutiniška arba vyras siūlo ne „paskatinimą“, o deimantus. Treneriai, kurių šunys dirba tik dėl vieno apdovanojimo, elgiasi taip pat, kadangi jie išmokė šunį, jog vienintelis apdovanojimas ir yra tas kamuolys ar skanėstas. Kiekvieno trenerio pareiga – surasti tai, kas šuniui labiausiai patinka, jaudina, motyvuoja ir tuos visus dalykus naudoti mokyme. Šuo turi tai suprasti kaip paskatinimą. Visi autorės šunys nuo pat mažens mokomi, kad kai kurie kvailoki žaidimai yra linksma, ir kad linksmybės – tai taip pat paskatinimas.

Kuo daugiau žinote dalykų, kurie motyvuoja jūsų šunį, tuo daugiau galite mokyti savo augintinį įvairiose situacijose. Jums nereikia ieškoti to specialaus skanėsto ar žaislo, ar pan, galite apdovanoti šunį, kad ir nuoširdžiu džiaugsmu bei glostymu. Treneriai, kurie apsiriboja tik vienu ar keliais apdovanojimais, susiaurina mokymosi situacijas, kadangi būna momentų, kai reiktų šunį apdovanoti, o to vienintelio daikto ar skanėsto nėra. Arba pavyzdžiui, kaip elgsitės, jei visada naudojote vieną kamuoliuką ar tik žodinį pagyrimą kaip apdovanojimą, o dabar jūsų šuniui yra 13 metų, jis nebegali daug bėgioti ir yra neprigirdintis? O jei dar blogiau, jūs prarasite balsą, arba nebegalėsit mėtyt kamuolio ?

Būkite kūrybingi, sukurkite įvairiausiu apdovanojimų, nuo tiesiog „geras šuo“ iki džiaugsmingų pasišokinėjimu su šokio elementais iš serijos „wau, mano šuo pats geriausias“ ir kitais būdais: prisilietimas, skonis, kvapas, juokas, aktyvūs, pasyvūs veiksmai, laisvumas ir visokiausių kitų, kurie privers Jūsų šunį tapti laimingiausiu pasaulyje. Tai gali būti net ilgas pasivaikščiojimas, kurio metu savo augintiniui leisite užuosti visą pasaulį. Jei būsite kūrybingi, Jūs  ir Jūsų šuo suprasite, kad pasaulis yra pilnas paskatinimų, o didžiausias iš jų yra galimybė būti kartu.

Autorė: S. Clothier

Komentarai

Viktorija Černova

Trenerė Viktorija specializuojasi jaunų šunų socializavimo ir ringo dresūros srityse, dirba Kaune. Viktorija yra paruošusi daugelį Lietuvos šunų parodų nugalėtojų, turi Šetlando aviganių veislyną "Sielos draugas".