Šunys kilo iš vilkų. Vilkai gyvena hierarchinėse gaujose, kurioms vadovauja agresyvus alfa patinas. Todėl žmonės turi elgtis dominuojančiai su savo namų augintiniais, kad jie išmoktų elgtis tinkamai.
Ši loginė seka skamba daugiau nei penketą metų „National Geographic“ televizijos laidoje „Dog whisperer“, o ją veda pasaulinio pripažinimo sulaukęs šunų elgesio specialistas Cezaris Milanas.
Tačiau dauguma ekspertų sako, jog Milano filosofija, pagrįsta jau paneigtomis gyvūnų studijomis, ir jo technika (šuns guldymas ant žemės, laikant už gerklės) yra žiaurios. Šunų trenerė Viktorija Stilvel (Victoria Stilwell) pradėjo grasinti charizmatiškajam Amerikos numylėtiniui „Animal Planet“ televizijos eteryje pasirodančioje laidoje „Kas namie šeimininkas“ (angl. „It‘s me or the dog“), panašias problemas spręsdama visiškai priešingais – teigiamos motyvacijos principais. Savo mokymus Viktorija pateikia ir internete – interneto svetainėje patalpintuose podcastinguose (http://www.positively.com/ ) , jų klausosi dešimtys šunų trenerių JAV, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Graikijoje. Prieš dominavimo teoriją ji priešpastato teigiamus principus, o agresyviais įvardija pačius šunų šeimininkus.
Debatų (apie dominavimą) pradžia prasidėjo dar apie 1940 m., kai eksperimento metu iš skirtingų vietų surinktus vilkus siekta apgyvendinti gaujoje ir jie natūraliai varžėsi dėl statuso gaujoje. Tuo metu pripažintas gyvūnų elgesio specialistas Rudolfas Šenkelis (Rudoph Schenkel) kovą laimėjusius patelę ir patiną pavadino alfa pora. Kaip išaiškėjo, šis tyrimas buvo pagrįstas klaidinga prielaida: vilkai, kaip sako L. Deividas Mechas (L. David Mech), Minesotos tarptautinio vilkų centro įsteigėjas, paprastai gyvena tampriai suformuotose šeimose, o ne gaujose, surinktose iš atsitiktinių individų, kurioms vadovauja motina ir tėvas. Vilkų palikuonio statusas (alfa ar omega) tiesiogiai priklauso nuo gimimo datos. Mechas, anksčiau aiškinęs vilkų santykius alfa vilkų arba dominavimo teorija, pastaraisiais metais ją apvertė aukštyn kojom ir tvirtina, jog vilkai nesikauna dėl vietos hierarchijoje. Jie, pasak autoriaus, kaip ir žmonių vaikai seka savo tėvų pavyzdžiu.
Boni Byver, JAV veterinarų medikų asociacijos (AVMA) prezidentė teigia, jog jos asociacija rengiasi prieštarauti kai kuriems dalykams, kuriuos atlieka Cezaris Milanas, kadangi jie nėra teisingi. Taip pat JAV gyvūnų elgesio specialistų asociacija (AVSAB) viešai išsakė savo poziciją, argumentuodami prieš grubų agresijos – paklusnumo įvardijimą (t.y. kai bet koks šuns nepaklusimas vadinamas dominavimu ir prieš jį kovojama palaužiant šunį fiziškai), kuris iš principo taikomas Cezario Milano laidose.
AVSAB sako, jog gero pavyzdžio rodymas – tai lyderystė, o ne dominavimas. AVSAB taip pat teigia, jog šuns dominavimas – tai retas reiškinys ir problema šeimininkų namuose. Namų gyvūnai tiesiog loja per daug, šokinėja ant Jūsų, ignoruoja komandas, urzgia ar kandžioja, kadangi jie ilgai buvo skatinti už šį elgesį ir neišmokyti elgtis kitaip.
Kitą vertus, Milano mokymas neretai sutampa ir su Viktorijos. Abu treneriai siekia pirmiausia nustatyti psichologinę šuns elgesio problemą. Abu jie siūlo ignoruoti šuns įkyrius įpročius, kad atsitiktinai neskatinti toliau. Abu sutinka, jog bausmė yra efektyvi per pirmąją pusę sekundės, kol šuo dar taip elgiasi: jei riktelsite ant šuns, kai jis pasišlapino ant kilimo ir nueina, šuo supras, jog gauna barti už nuėjimą. Abu treneriai akivaizdžiai myli gyvūnus.
Tačiau AVSAB teigia, jog gyvūnų elgseną vadinti agresyvia, kaip dažnai vadina Cezaris Milanas, reikėtų tik smurtaujantiems gyvūnams. Kai kurie kritikai net gi kritikuoja Cezario aštrius lietimus ranka į šuns kaklo sritį (šunims suvokiamus kaip bausmes), siekiančius išgauti šuns dėmesį. Viktorija sako, jog „disciplina neatsiranda iš rėkimo ant gyvūno, kaklo trankymo ar guldymo ant žemės. Kai taip elgiatės, instinktai šuniui liepia užsisklęsti, kas klaidingai vadinamas nusiraminimu, tačiau iš tiesų taip Jūs priverčiate jaustis šunį nesaugiai“.
Toks nesaugumas gali atnešti nenumatytų pasekmių. Pvz., šuo gali Jus pulti ne dėl to, jog stengiasi dominuoti, o kadangi žmogaus spaudimas jį gąsdina“. AVMA Teksaso mokyklos profesorius Byveris (Beaver) teigia: „Baimė didina kortizolio (streso hormono) kiekį. Ilgalaikė baimė jį žymiai padidina ir gali iššaukti ilgalaikių sveikatos sutrikimų, susijusių su stresu“.
Šaltinis: www.times.com
Nuotraukos: www.animaltalk.us , www.akvis.com