suo-ir-vanduoAtbėgimas pas šeimininką, pakvietus arba komanda “pas mane”, yra pati svarbiausia šuns elgsena. Tai yra įgūdis, galintis netgi išgelbėti šuns gyvybę. Įsivaizduokite, šuo yra palaidas ir lekia į pavojingą vietą. Tuomet šeimininko vienintelis tikslas – kad šuo labai greitai parbėgtų atgal pas jį.

Šuns greitas atbėgimas pas šeimininką, kai šuo laksto be pavadžio, parodo šuns ir šeimininko tarpusavio ryšį. Šuns noras atbėgti pas Jus priklauso nuo šuns pasitikėjimo, jog sugrįžimas jam tuo momentu bus itin malonus. Prisiminkite, jog ko bepaprašytumėte, pirmiausia šuniui šaus mintis – „o kas man už tai?“. Labai klaidinga manyti, jog šunys gyvena tam, kad patiktų mums. Šunys gyvena, kad jaustųsi laimingi ir patenkinti. Jie daro tai, kas jiems sekasi geriausiai (ir tai, ką šeimininkas nuolat skatina). Kuo greičiau Jūs tai suvoksite, tuo greičiau tapsite geresniais savo šuns šeimininkais.

Kaip išmokyti šunį pakvietus greitai atbėgti pas Jus? Tai įmanoma išmokyti tik, jei daug kartų sėkmingai praktikuosite ir kartosite tas pačias kvietimo taisykles. Jūsų tikslas, kad  mokaydami norimą komandą – sukurtumėte tiek daug sėkmingų pasikartojimų, kad tai, ko reikalaujate, šuniui taptų įprastu refleksu. Šuo, išgirdęs komandą, turi tarsi įjungęs autopiloto režimą atbėgti pas Jus!

Kvietimo komandos mokymo taisyklės

1. Komandai pasirinkite aiškius žodžius, kurių be reikalo kasdien nevartosite.
Venkite šių komandų pavadinimų pakvietimo veiksmui: „ateik“, „einam“, „ei“ ir pan. Šias komandas vartojate kasdien bendraudami su šeimos nariais ir neretai – su šunimi, tikėdami, jog jis savaime supranta jos prasmę. Kvietimo komanda turi būti labai retai vartojama kasdieniniame bendravime, ją naudojate tiktai pakviesdami šunį. Pirmiausiai, išmokykite šunį, ką komanda reiškia ir tik po to teigiamai skatindami reikalausite kuo dažnesnio atlikimo. Nesitikėkite greito rezultato: šunys yra skirtingų charakterių ir ne vienodai paklusnūs.

2. Niekada nekvieskite šuns grasindami, bardami ar kitaip piktai kalbėdami.
Niekada nemoralizuokite šuns neigiamai (pvz., jei jis atėjo per lėtai, per vėlai ar pan.). Jei šuo komandos neįvykdė greitai, vadinasi, Jūs – šeimininkas – neatlikote savo namų darbų ir šuns nesudominote. Jei šuo pasielgė netinkamai, ramiai prieikite prie jo, pasodinkite, prisiriškite prie pavadžio, duokite skanėstą ir nusiveskite ten, kur jis turėtų eiti. Jei šuo atbėgo po ilgo gaudymo, nebambėkite ir nepykite – šuo supras, kad tuo Jūsų pykčio momentu jis kažką padarė negerai ir kitą kartą ateis dar su mažesniu entuziazmu.

3. Pas Jus atbėgusį šunį skatinkite energingai.
Glostykite, girkite, duokite skanėstus šuneliui tik atbėgus pas Jus. Geriausi – minkšti ir aukštos maistinės vertės produktai (mėsa, sūris ir pan.), kadangi šuo juos greitai praryja, juos lengva supjaustyti mažais gabaliukais. Gerų dalykų būna tik po truputį! Šuniui nesvarbus kąsnio dydis, jam rūpi paragauti maisto. Supjaustykite skanėstus itin mažais gabaliukais (pupelės ar panašaus dydžio), kad nuo 15 kąsnelių šuo nepasisotintų. Duokite skanėstų ir girkite šunį tuo pačiu metu. Užsiimkite gyrimu mažiausiai apie 20 sekundžių, kad sudarytumėte šuniui teigiamą, didžiulį įspūdį.

4. Nepiktnaudžiaukite šuns kvietimu pas save.
Nekvieskite šuns, jei nesate tikri, jog yra mažiausiai 95 procentų tikimybė, kad jis ateis. Jei komandą naudosite neteisingai, Jums papildomai reikės skirti laiko komandos korekcijai ir stiprinimui: už vieną neteisingai panaudotą komandą – mažiausiai 10 kąsniukų su BŪTINAI teisingu kvietimu.

Jei šeimoje namiškiai nepaiso šių taisyklių, galite išmokyti šunį ateiti pas Jus pagal kitą žodinę, tačiau žymiai stipriau vykdomą, komandą. Šią komandą pavadinkime kritine. Kritinę komandą naudosime, kai šuo vaikšto be pavadžio pievose, miške ir jį norite pasikviesti pas save. Tai komanda nenumatytiems atvejams, kurią ištarus šuo turi skubiai lėkti pas Jus. Kritinės komandos mokymui ir tvirtinimui būtina skirti daug laiko.

5. Nekvieskite statiškai.
Šunį atbėgti pas Jus mokyti pradedate iš statiškos padėties (kai šuo guli, sėdi ir t.t.): žvelgiate šuniui į akis, rodote kąsnį, atsitraukiate ir ištariate komandą. Šioje situacijoje pavyksta pasikviesti šunį, tačiau šuo nesugrįžta pas Jus, kai vaikšto be pavadžio ar seka pėdomis. Ką daryti? Kvietimas šuniui esant be pavadžio priklauso nuo šuns sugebėjimo atsiriboti nuo trukdžių. Nepamirškite, jog šunys mėgsta persekioti, todėl visada kviesdami atsitraukite. Stovėjimas vietoje ir nieko nedarymas lėtina šuns atėjimą pas Jus. Atsitraukite ir bėkite nuo šuns, lyg norėtumėte, kad Jus pagautų. Mokyti pradėkite trumpomis distancijomis ir po truputį, kad šuo priprastų.

Mokymo būdai

Kai sugalvojote komandos pavadinimą, pirmas žingsnis yra supažindinti šunį su elgsenos modeliu. Prisiriškite šunį pavadėliu, atsitraukite nuo šuns, ištarkite jo vardą ir komandą (pvz., „Džekai, pas mane“), atėjus duokite kąsnį. Atsitraukite kiek įmanoma greičiau, kvieskite linksmai, šypsodamiesi. Daugybę mažiukų kąsniukų duokite mažiausiai 20 sekundžių. Kartokite tris ar keturis kartus per dieną po tris ar keturias serijas iš eilės. Kviesdami šunį komandą tarkite aiškiai.

Po maždaug penkių tokios praktikos dienų, rankoje nebelaikykite kąsniuko. Tačiau būtinai jį duokite ištraukę iš skanėstų krepšelio, kai šuo ateina pas Jus. Pasistenkite nebelaikyti kąsniuko rankoje kviesdami šuniuką, tačiau girkite ir kąsniukų negailėkite. Kiekvienas tokio pratimo kartojimas sustiprins Jūsų ryšį su šunimi.

Kai šuo pradės pasitikinčiai reaguoti į komandą, pradėkite mokytis kaimynystėje eidami pasivaikščioti. Nekvieskite šuns, jei jis išsiblaškęs, nesijaudinkite, šuo greitai pripras prie bet kurios aplinkos.

Susiekite šuns kvietimo komandą su maitinimu. Kai jau laikas maitinti šunį, paprasčiausiai, ištarkite kvietimo komandą prieš padėdami dubenį su maistu. Šuo išgirsta komandą – štai ir atsiranda dubuo su maistu! Puiku. Taip susiejate komandą su maloniomis asociacijomis.

Po dviejų savaičių tokių nuolatinių treniruočių, pamatysite, jog šuo pakvietus linksmai atsigręžia ir bėga pas Jus!

Parengta pagal:
www.examiner.com