Keičiantis metų sezonams, kinta ir mūsų kasdienis gyvenimo būdas: jei vasarą turime daugiau laisvo laiko ir dažniau būname gryname ore, rudenį neretai įsitraukiame į darbų rutiną, tampame sėslesni. Tačiau pasikeitusi darbotvarkė ar nepalankios oro sąlygos neturėtų neigiamai veikti mūsų augintinių – šunų – kasdienybės.

Šuo vienas nesijaus laimingas

„Rekso“ mokyklos Vilniaus filialo vadovas Jonas Valančius teigia, jog rudenį šunų šeimininkai susiduria su naujais iššūkiais: pakitęs kasdienis režimas, atsiradusios naujos veiklos, ilgėjantys vakarai ir atvėsęs oras gali pareikalauti daugiau pastangų rūpinantis augintiniu. „Dažnai šunims tenka visą dieną laukti šeimininkų namuose, todėl labai svarbu užtikrinti šuns užimtumą ir aktyvų gyvenimo būdą. Kitu atveju, gali atsirasti sveikatos ir elgsenos problemų“, – pabrėžia šunų elgesio specialistas.

„Prieš paliekant augintinį vieną namuose, svarbu pasirūpinti, kad jis būtų fiziškai iškrautas. Jei šuo bus pavargęs, jis miegos, ilsėsis ir lauks šeimininko sugrįžtant, – sako J. Valančius. – Tačiau šeimininko draugijos neatstos nei skanėstai, nei žaislai, todėl šuo – nepriklausomai nuo amžiaus – turėtų būti kuo rečiau paliekamas vienas.“ „Rekso“ įkūrėjas ir Kauno filialo vadovas Egidijus Brazys tokiais atvejais rekomenduoja įtraukti ir interaktyvių krūvių: „Parūpinkite žaislų, prislėpkite skanėstų, kad šuo jų ieškotų ir turėtų veiklos“. Tačiau, anot kinologo, svarbu žinoti, jog įprasta darbo dienos trukmė – 8 valandos – šuniui yra per ilgas laiko tarpas tokiam „išbandymui“.

Nuo destruktyvaus elgesio… iki ligų

Jei prieš išlėkdami į darbą pasivaikščiojimui su šunimi skirsite tik 15 minučių, o grįžę – dar pusvalandį, tikėtina, kad šuo nebus pakankamai iškrautas. E. Brazys ironizuoja, jog trūkstant veiklos, šuo pats susiras būdų, kaip išnaudoti sukauptą energiją, – tik tuomet nereikėtų stebėtis, kai augintinis namuose tampa nebe malonumu, o problema.

Pasiteiravus, kokia gyvūno elgsena signalizuoja apie fizinio aktyvumo stoką, E. Brazys išskiria, jog dažniausiai pasireiškia cypimas, staugimas, depresija, daiktų niokojimas, graužimas ir kita destruktyvi veikla namuose. „O jei dar rudenį dėl pasikeitusios šeimininko disciplinos, šuo – skirtingai nei vasarą – daugiau laiko praleidžia vienas namuose, jis gali pradėti stipriau jausti išsiskyrimo nerimą, stresą“, – prideda E. Brazys.

Savo ruožtu J. Valančius perspėja, jog nepalaikant tinkamo augintinio tonuso, šuo tampa apatišku, o dėl mažesnio judrumo silpsta raumenys, todėl didėja traumų bei susižalojimų rizika. Pasak J. Valančiaus, rudenį – kaip ir visus metus – būtina įtraukti veiklų, kurios padėtų ir fiziškai, ir protiškai iškrauti šunį.

Svarbiausia – judėjimas

„Geriausia fizinė veikla šuniui yra pavaikščiojimas: jei galite, eikite greitu tempu, jei ne – lėčiau. Svarbiausia, vaikščioti 2-3 kartus per dieną ne mažiau nei 30 minučių, – pataria E. Brazys. – Šuo turi būti išvedžiotas: trūkstant laiko, greitu tempu apeikite aplink savo rajoną, turėdami jo daugiau – vaikščiokite parke ar gamtoje, papildomai prabėkite 15-20 min.“ J. Valančius antrina, jog šaltesnėmis oro sąlygomis ypač sveika vaikščioti dvigubai greičiau ar kaitaliojant tempą: „20 min. ėjimas normaliu tempu ir 20 min. greitu – tokia treniruotė stiprins šuns organizmą, iškraus jį fiziškai“.

Brazys teigia, jog optimaliausias iškrovos rezultatas pasiekiamas fizinę veiklą derinant protiniu krūviu: „Vaikščiojant lauke, skirkite šuniui sudėtingesnius pratimus ir užduotis. Naudinga išnaudoti tai, kas yra aplinkoje. Pavyzdžiui, parke užlipkite ant kalniuko ir į apačią mėtykite daiktus, kad augintinis juos atneštų. Jei šuo nelinkęs atnešinėti daiktų, duokite jam šokinėti per suoliukus ar kitas kliūtis, atlikti įvairias komandas“.

Lietaus ir šalto oro dažniausiai „bijo“ patys šeimininkai

Ir nors vėstant orams gali susilpnėti šuns imunitetas bei pasireikšti mažesnis atsparumas virusinėms infekcijoms, tai neturėtų tapti priežastimi mažiau laiko leisti lauke. „Būna šeimininkų, kurie sako, jog esant blogam orui nereikia vesti į lauką tam tikrų veislių šunų, nes jie sušals. Tačiau taip pat žinau žmonių, kurie tuos šunis aprengia ir sėkmingai bėgioja krosus“, – pasakoja J. Valančius.

„Žinoma, pasitaiko atvejų, kai šuo nenori eiti į lauką, tačiau šeimininko ryžtas gali tą nenorą greit pakeisti, – patikina J. Valančius. – Kita vertus, dažnai šuns nesiprašymo į lauką priežastis slypi namuose – šeimininkui jo nevedant ar nesiūlant į lauką. Ir nors kažkam augintinio nenoras eiti į lauką būna „patogus“, tai gali neigiamai atsiliepti šuns sveikatai“.

Treneris Egidijus pritaria teigdamas, jog dažniausiai į lauką nenori eiti šeimininkas, o ne šuo, – tai ypač būdinga mažesnių veislių šunų augintojams. „Bet koks sveikas šuo nori būti lauke. Aišku, jei užklumpa itin prastas oras, galima su šuniu žaisti namuose, taikyti įvairius pratimus. Kai kurie šeimininkai įsigija ir bėgtakius“, – kalba ir pabrėžia, jog net ir trumpas pasivaikščiojimas teikia didesnę naudą nei užsiėmimai namuose, o įsigijus tinkamą aprangą sau ir augintiniui, oro sąlygos nekels didelių problemų.

Vienodo „standarto“ nėra

Kiekvienas šuo pasižymi savitomis charakterio ypatybėmis bei fiziologija. Koks turėtų būti optimalus fizinis ir protinis krūvis, lemia ne tik šuns veislė, bet ir amžius, sveikatos būklė. Kaip teigia E. Brazys, mokant ar treniruojant šunis, neįmanoma taikyti vienodo šablono, – svarbu atsižvelgti į individualius šuns poreikius ir lavinti specifinius jo instinktus: „Todėl prieš įsigijant šunį reikia pasikonsultuoti su specialistais, o įsigijus – neužsiimti saviveikla, bet kreiptis į dresūros trenerius. Megėjiškais metodais auklėjami ar baudžiami šunys dažnu atveju gali įgyti psichologinių problemų, tapti agresyviais“.

J. Valančius teigia, jog rudenį, siekiantiems komforto ir norintiems užtikrinti pilnavertišką augintinio užimtumą ir lavinimą, ypač naudinga rinktis šunų dresūros užsiėmimus, kur kartu su bendraminčių kompanija ir kinologų priežiūra – daug lengviau ir smagiau mokytis, treniruotis bei siekti rezultatų.

„Rekso“ mokykla rudenį pasitinka atsinaujinusi

„Rudenį siūlome rinktis kursus „Aš – Superšeimininkas“ , kur žmonės galės įgyti naudingų šuns auklėjimo ir priežiūros įgūdžių, o jų augintiniai bus iškrauti. Norintys padidinti protinį šuns užimtumą, gali rinktis triukų klasę, kur taikoma skatinamoji 6 lygių programa. Nauja veikla – šunų fitneso treniruotės – leis sustiprinti augintinio raumenis, koordinaciją, padidinti pasitikėjimą savimi. Žinoma, ne mažiau svarbios ir treniruotės lauke – jau nekalbant apie jų naudą sveikatai, šuo išmoksta elgtis intensyvesnėje aplinkoje ir klausyti šeimininko.“

O štai „Rekso“ Kauno filialas rudenį siūlys naujovę – „Rally Obedience“, arba šunų paklusnumo sporto, užsiėmimus, vykstančius net tris kartus per savaitę. Šie užsiėmimai labiau skirti šeimininkams, praėjusiems pradinius kursus ir norintiems tobulinti savo įgūdžius, siekti rezultatų varžybose. „Rally O“ grupės organizuojamos ir Vilniuje.

„Pas mus rudenį galima rinktis bendro paklusnumo grupes, didelių ar mažų šunų veislių grupines bei asmenines treniruotes, kūno kultūros užsiėmimus, kur dirbame su treniruokliais. Taip pat organizuosime grupinius žygius į mišką, pasivaikščiojimus po miestą, įvairių triukų mokymus, estafetes“, – kviečia Kauno „Rekso“ vadovas ir patikina, jog šie užsiėmimai ugdo gebėjimus ir stiprina sveikatą – ne tik šuns, bet ir jo šeimininko.