Mokymas klikeriu išgauti šuns elgesį yra įdomus ir, kaip sako Karen Pryor, „Elgesio mokymo būdų yra tiek, kiek yra trenerių“. Paprastai treneriai naudoja vieną iš keturių metodų elgsenai išgauti: šeipingas (formavimas), fiksavimas, targetingas (taikinio elgsena) ir viliojimas.

Apie šiuos būdus jau rašeme straipsniuose:

Šeipingas
http://www.reksas.lt/suns-mokymo-budai-elgesio-formavimas-arba-seipingas/

Targetingas
http://www.reksas.lt/suns-mokymo-budai-targetingas-taikymo-elgsena/
http://www.reksas.lt/%e2%80%9ecanis%e2%80%9c-klikerio-pamokos-3-taikinio-targeto-lazdele/

Fiksavimas
http://www.reksas.lt/suns-mokymo-budai-fiksavimas/

Viliojimas
http://www.reksas.lt/suns-mokymo-budai-viliojimas/
http://www.reksas.lt/%e2%80%9ecanis%e2%80%9c-klikerio-pamokos-10-klikeris-ir-suns-viliojimas/

Niekada klikeriu nedirbusiam šeimininkui užsiėmimus kai kurie treneriai pradės taip: pirmiausia, viliojant gyvūną reikės atvesti į reikiamą padėtį, tada tiksliai paspausti klikerį ir duoti skanėstą. Kiti lieps išmokyti šunį paliesti taikinį su nosimi (ar letena) ir tik tada mokys gyvūną atsirasti tam tikroje pozicijoje, už ją spausti klikerį ir duoti skanėstą. Mokymas pirmuoju pavyzdžiu vadinasi viliojimu, mokymas antruoju – targetingu arba taikymo elgsena. Abu šie būdai mokina gyvūną, kaip atsidurti konkrečioje padėtyje, abiem įmanoma greitai išgauti elgseną. Ar tarp jų yra koks skirtumas ? Kodėl kai kurie treneriai naudoja viliojimą, o kiti moko šunį sekti taikinį ?

Minėtieji metodai yra stipriai susieti su žmogaus kūno padėtimi (viliojant, rodant taikinį šuo seka ir rankos poziciją, prie kurios gali priprasti), todėl itin svarbu abiem metodais kuo greičiau, bet palaipsniui pašalinti viliojimo priemonę (maistą) ar taikinį. Tai reikalinga, kad gyvūnas prie jų nepriprastų ir komandą vykdytų net ir nerodant rankos ar taikinio. Abiem būdais yra pavojus, jog gyvūnas gali nevykdyti komandos, jei kartu nėra parodomas gestas, ranka ar taikinys. Tai ypač dažnai nutinka pradedantiesiems: jie moko rankoje laikydami maistą, taikinį ir nežengia žingsnio toliau, tad gyvūnas vis „reketuoja“ – nedaro veiksmo, kol rankoje nėra jų pamėgto daikto ar maisto.

Neskaičiuojant panašumų, šie metodai turi ir skirtumų. Ken Ramirez, Čikagos Shedd Aquarium mokymo skyriaus vadovas , aiškina: „viliojamas gyvūnas yra susitelkęs į maistą. Treneris jaukina gyvūną maistu rankoje atsirasti pageidaujamoje padėtyje, panašiai kaip naudodamasis taikinį targetingo būdu. Bet gyvūno galvoje vyksta skirtingi dalykai. Viliojimas maistu verčia gyvūna mastyti apie paskatinimą ar skanėstą, targetingas verčia gyvūną galvoti apie darbą“.

Nors abiem būdais galima sėkmingai išmokinti, maistu viliojamas gyvūnas bus susitelkęs į maistą ir jam nerūpės, kokią elgseną turės atlikti. T.y. gyvūnas mažiau mokysis. Kitą vertus, gyvūnas, sekantis taikinį, taip pat gali dirbti, kad gautų kąsnį, bet kadangi kąsnio nebus priešais jį rankoje, gyvūnas turės mąstyti apie tikslų elgesį. Rezultatas – labiau procesu susidomėjęs gyvūnas, įgijęs daugiau gebėjimų ir galintis juos pritaikyti bet kuriai kitai elgsenai.

Iš principo, targetingas labiau įjungia šuns protą nei apetitą. Jis leidžia maistą panaudoti kaip elgesio stiprintoją, o ne kaip stimuliatorių. Šis būdas paprastai padeda stipriau atskleisti šuns savybes ir šeimininko kūrybingumą.

Parengta pagal: www.clickertraining.com
Nuotrauka: www.shibashake.com

Skiriantysis stimulas – taip elgesio analitikai vadina gyvūno išmoktą stimulą, iššaukiantį operando sąlygotą elgseną.

Klikerio principu (operandinio sąlygojimo principas su markerio signalu) pirmiausia išmokoma elgsena, už teisingą elgesį siūlant operandą (klikerį). Skiriantysis stimulas tada susiejamas su operandu ir tampa galimybe paskatinimui užsidirbti. Kiekvienas skiriančiojo stimulo signalas praneša apie galimybę užsidirbti paskatinimą už vieną ar daugybę elgsenų.

Tokius stimulo signalus mes vadiname komandomis, o jas duoti gyvūnui galime kūno arba kalbos pagalba. Teigiama motyvacija išmokytas skiriantysis stimulas tampa būdu gauti teigiamą paskatinimą. Jei elgsena nenutinka, paskatinimo tiesiog neatsiranda. Kai elgsena nutinka, būtinai duodamas paskatinimas.

Kai tik gyvūnas supranta, ką reiškia duota komanda, komanda arba teigiamas skiriantysis stimulas savaime tampa teigiamu paskatinimu (kaip pvz klikerio paspaudimas). Taigi, išmokta komanda stiprina bet kurią šuns komandą: ar gyvūną mokinant tolimesnę elgseną šeipingo būdu, ar stiprinant ankstesnę elgseną jau išmoktoje veiksmų grandinėje. Komanda gali būti panaudota kaip markerio signalas, panašiai lyg klikerio paspaudimas, išskiriant ir stiprinant prieš komandą atsiradusios elgsenos geras savybes. Šiuos teigiamus stimulus taip pat lydi ir pageidaujama emocinė reakcija.

Elgsena, mokoma korekcijos būdu, taip pat asocijuojama su skiriančiuoju stimulu, žyminčiu, kada nutiks norima elgsena. Tiesa, šie stimulai arba komandos duoda kitokį rezultatą gali ir nenuvesti teigiamos motyvacijos link . Jei gyvūnas suklysta rodydamas elgseną ar ją atlieka neteisingai, stimulas sąlygoja bausmę (paprastai vadinama korekcija). Šiuo atveju stimulas vadinamas neigiamu skiriamuoju stimulu ir praneša apie bausmės išvengimo galimybę.

Net jei elgsenos grandinė sudėliota nuosekliai teigiamos motyvacijos principu, jei paspausite klikerį už teisingai atliktą komandą ir po to atliksite korekciją už neteisingą elgseną po to paties stimulo, stimulas praras savo vertę kaip teigiamas paskatinimas. Geriausiu atveju jis taps nesuprastu, dviprasmiu, žvelgiant iš skatinimo pozicijos. Jis nebebus vertas klikerio paspaudimo. Daugiau toks stimulas neiššauks teigiamų emocijų, susietų su sąlyginiu teigiamu paskatinimu. Taip pat tokio stimulo nebus negalima naudoti elgesio grandinėje skatinant šios grandinės elementus. Pvz., taip gali nutikti, jei sportuodami agility trasoje tarp visų komandų įterpsite vieną tokiu būdu mokytą komandą. Taip krenta šuns noras atlikti kitus pratimus (iki ir po stimulo atsiradimo) ir tuo pačiu – greitis.

Net jei prieš ir po pasirodymo, treniruočių gyvūnas gauna mėgiamus pirminius paskatinimus kaip žaislai, maistas ir t.t., toks neaiškus skiriantysis stimulas – arba tuo pačiu metu skatinančia ir baudžiančia komanda – tampa pavojinga gyvūnui. Elgsenos, būdamos prieš ir po tokios komandos turi tendencijų nepasikartoti, o elgsenų sekos, kuriose yra tokių komandų – iširti. Ankstesnės (iki stimulo) elgsenos gali atsirasti vis rečiau dėl malonaus paskatinimo trūkumo, kadangi dviprasmis (skiriamasis su korekcija) stimulas neskatina. Vėlyvesnės elgsenos išnyksta dėl bausmės, kurios gyvūnas stengiasi vengti. Gyvūno elgesyje taip pat pastebimas pokytis: iš noriai besimokančio, entuziasto jis pasikeičia į nenorintį, dažnai palydimą streso. Net jei po stimulo, į kurį šuo sureagavo ir atliko norimą veiksmą, paspausite klikerį ir duosite skanėstą, vėliau atlikta korekcija šią komandą pavers „užteršta“.

Šaltinis: www.clickertraining.com
Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/ciscospice

Klikerio dresūros grupės paskirtis per ilgą laiką pasikeitė.

Buvusios klikerio grupės informacija

Klikerio arba operandinio sąlygojimo metodika – dar nauja Lietuvoje. Klikeris – tai priemonė, kurios galimybėms ribų nėra. Na, nebent jas ribotų šuns fizinės galimybės. Nors Lietuvoje nėra daug mokyklų, kuriose būtų mokoma šiuo būdu, pasaulis klikerio techniką žino gana plačiai. Klikerio galimybes jau keturis dešimtmečius naudojo amerikiečiai mokydami ne tik šunis, bet ir liūtus, ruonius, delfinus, arklius, paukščius, žuvis ir kitus gyvūnus bei žmones. Dabar klikeriu dega visa Europa, jis stipriai naudojamas šunų sporte ir koreguojant gyvūnų elgesį.

Klikerio metodiką galima vadinti alternatyva klasikinei dresūrai, tačiau žvelgiant plačiau – ji gali stipriai pagelbėti įprastuose dresūros užsiėmimuose.

KLIKERIO GRUPĖS UŽDAVINIAI:
1. sustiprinti šunų dėmesingumą.
2. išmokyti ar sustiprinti šunims skirtas bendro paklusnumo komandas.

KAIP MES TAI PASIEKIAME ?

1. Šuns dėmesingumas

Dėmesys – tai teigiamos motyvacijos dresūros pagrindas. Dėmesio koncentravimas – būtina savybė bet kurios veislės šuniui. Ne visiems šunims šią užduotį įvykdyti pavyksta įprastose dresūros treniruotėse dėl įgimto temperamento ir dėl šeimininko faktoriaus. Klikeris pats savaime neištaiso šių problemų, tačiau šeimininkas, užsiimdamas su šunimi klikeriu, gali gauti nemažai naudos:
- skatinti šuns susitelkimą ir stiprinti dėmesingumą;
- išmokti stebėti šunį ir reaguoti į jo elgesio pasikeitimus;
- duoti šuniui didesnį nei įprasta paklusnumo treniruotėse protinį krūvį;
- išmokti iškrauti perteklinę šuns energiją.

Kiekvieną treniruotės pratimą šuo bus mokinamas sutelkti dėmesį į Jus. Tai atliekama itin preciziškai skatinant akių, rankų ar bendrą kūno kontaktą. Mokydami šių pratimų naudosime targetingo, šeipingo principus  ir, žinoma, klikerį. Pabaigus šį kursą paprastai pastebimas šuns padidėjęs susidomėjimas šeimininku ir susitelkimas darbui.

2. Bendro paklusnumo dresūra

Dresūra klikeriu gali pasirodyti kaip malonus bendravimas su bičiuliu. Ir iš tiesų mokymas klikeriu yra malonus, nestresuojantis, nes ką bedarytų šuo, visada jis gauna arba Jūsų pagyrimą, paskatinimą (jei elgėsi teisingai) arba ignoruojamas (jei pasielgė neteisingai). Užsiėmimuose Jūs visa laika stebėsite, ką veikia Jūsų šuo, ir būsite bei sieksite būti su juo kontakte.

Ar įmanoma maloniai bendraujant su šunimi išmokyti jį paklusnumo ? Taip. Tačiau, jei šuo neturi ydingų įpročių, agresijos, nėra stresuotas ar pan. Su problematiniu šunimi būtina dirbti individualiuose užsiėmimuose, skirtuose spręsti agresijos problemas.

Bendras paklusnumas pas šunį paprastai atsiranda, kai šuo išmokomas būti dėmesingu. Dresūros komandos įvedamos tada, kai šunys išmoksta susitelkti į šeimininkus. Tad klikeriu išmokysite šunis sėdėti, gulėti, ateiti pas Jus, vaikščioti greta ir įvairių triukų komandų.

Kokiam šuniui tinkami šie užsiėmimai

Šie užsiėmimai tinka bet kokios veislės, bet kokio amžiaus šunims. Ypač tinka hiperaktyviems, temperamentingiems, sunkiai nustygstantiems šunims. Taip pat skatina bendrauti baikštesnius, nepasitikinčius ir mažų, ir didelių veislių šunis.

Šuo agresyvus ?

Jei Jūsų šuo agresyvus ir abejojate dėl jo reakcijos į kitus šunis, užsiregistruokite susitikimui prieš treniruotę kontaktuose nurodytu telefono numeriu.

Nuotraukos autorius: Mike Theiss.

Tęsiame JAV kinologės Casey Lomonaco tezių apžvalgą. Šį kartą pristatysime šeipingą – vieną iš pagrindinių šuns elgesio mokymo būdų, kurio apibrėžimo net nežinodami šeimininkai neretai pritaiko savo augintiniams.

Šeipingas – vienas iš gyvūnui naudingiausių mokymo būdų.

Skirtumas mokant šeipingo būdu yra toks, jog visi gyvūno netinkamai pasirinkti variantai ignoruojami, o skatinama elgtis tinkamai skatinant bent mažiausią postūmį siekiamo tikslo link. Pvz., jei norėtume išmokinti šunį judėti objekto link, turėtume skatinti šiuos veiksmus: galvos pasukimas objekto link, kūno pasisukimas objekto link, letenos pajudinimas objekto link vieną kartą, kelis kartus, kelių žingsnių padėjimas ir judėjimas į objekto pusę ir t.t. Tad mokant šeipingo būdu labai svarbu stebėti šunį ir mokėti suskaidyti jo elgseną į daug mažyčių dalelių.

Šeipingo mokome pasitelkdami klikerį arba žodinį žymeklį (markerį). Šuo gali pasiūlyti elgseną žymiai greičiau nei to tikitės – taip elgiasi klikerio „ragavę“ šunys.

Klikerio nespaudimas suteikia tiek pat daug informacijos kiek ir klikerio paspaudimas. Nepaspaudus klikerio šuo dažnai laukia ir bando siūlyti kitokias elgsenas. Jei šuo sunkiai ir retai siūlo elgseną, reiškias, jog suskaidėte ją į per mažai dalelių.

Pvz., jei norėtumėte išmokyti Reksą gultis ant kilimėlio šeipingo būdu, klikerį reikėtų nuosekliai spausti už šiuos kriterijus:

1. Reksas žiūri į kilimėlį

2. Reksas žengia kilimėlio link

3. Reksas uždeda vieną leteną ant kilimėlio

4. Reksas uždeda dvi letenas ant kilimėlio

5. Reksas uždeda keturias letenas ant kilimėlio

6. Reksas išbūna kelias sekundes ant kilimėlio

7. Reksas atsisėda ant kilimėlio

8. Reksas sėdėdamas nulenkia galvą ant kilimėlio

9. Reksas judina pirmyn priekines letenas, galinės letenos guli ant kilimėlio

10. Reksas atsigula ant kilimėlio

Iš principo toks pratimas skaidomas į dvi dalis :

a) Išmokyti užlipti ant kilimėlio

b) Išmokyti išstovėti, išbūti ilgiau ant kilimėlio

Po kiekvieno pratimo pageidaujama skanėstą mesti kuo atokiau nuo kilimėlio, su žaislu taip pat žaisti atokiau. Galima net toliau numesti žaislą, kad šuo sugrįžęs vėl patektų į pradinę situaciją šalia Jūsų ir kilimėlio. Taip pat reikėtų keisti ir savo pozicijas (pabandyti šalia kilimo pabūti iš visų  pusių), kad šuo nesuprastų, jog Jūs laukiate jo atsigulimo ant kilimėlio tik tada, kai stovite priešais.

Kai šuo įvykdo 8 iš 10 atsigulimų, galima prijungti žodinę komandą. Prie veiksmo prijunkite žodinę komandą tik tada, kai šuo intensyviai siūlo elgseną.

Šeipingo būdu galima išmokyti neįprastų elgsenų ir suteikti šunims daugiau pasitikėjimo. Šeipingas yra gera protinė mankšta: 5 minutės šeipingo darbo nuvargina šunį taip pat kaip jo kūną nuvargina 45 minutės pasivaikščiojimo. Šis principas moko vedlį ar trenerį stebėti gyvūną bei sparčių klikerio įgūdžių, teisingai nustatyti kriterijus. Abu – šunį ir jo vedlį – šeipingas moko kūrybingumo ir originalumo.

Nuotrauka: www.squidoo.com
Šaltinis: www.dogster.com