Vedžiodami šunį sutinkame nemažai praeivių, kurie nė neatsiklausę ar galima jį paglostyti, puola „maloninti“ gyvūna. Keista, bet taip elgiasi daugiausia ne maži vaikai (šie pasiklausia, ar šuo nekanda). Girdėjome net tokį atvejį, kai keliu pravažiuojanti mašina sustojo, iš jos išlipo garbingo amžiaus dama ir nulėkė prie vedamo šuniuko sakydama „mielas šuniukas, geras šuniukas, kažkada ir aš tokį turėjau“. Tada drąsiai ištiesė rankas, bandė pasiekti šunį, šuo traukėsi atatupsčias ir …
Skaityti toliau »