Praėjusią savaitę pirmoje straipsnio dalyje apžvelgėme bendrąsias šiuolaikines tendencijas ir požiūrį į bausmes, dresuojant šunį. Šįkart pasidomėkime konkrečiau: apie jauno ir vyresnio šuns netinkamą baudimą dresūros aikštelėje ir kuo jis gali pasibaigti.

Jauno šuniuko (iki 5 mėn.) baudimas dresuojant

Praktikoje nėra tekę matyti jauno šuns, kuris motyvuojamas nenorėtų mokytis ir neišmoktų atlikti komandos maisto ar grobio pagalba. Paprastai šunys, vedami į mokyklą nuo pat mažens, išmoksta ir noriai vykdo įvairias komandas. Tačiau, jei mokykla yra specializuota (pvz., ruošia tarnybinius šunis), jaunų šunų socializacijos užsiėmimuose būtina ir rekomenduotina taikyti pozityvius metodus, kad šuo netaptų bailiu.

Jei Jūsų dresūros mokykloje jaunus šuniukus (iki 5 mėn.) verčia dirbti visą treniruotę ir griežtai reikalauja komandų vykdymo, paieškokite kitos dresūros mokyklos. Pagrindinė jauno šuniuko užduotis jo gyvenimo pradžioje – susipažinti su jį supančia aplinka, o ne griežtai mokytis komandų. Jaunas šuniukas patyręs,  jog aplinka jam nėra MALONI, gali pradėti vengti mokinamos komandos, šeimininko ar net bėgti iš aikštelės, visa tai siedamas su bausme. Taip elgtis negalima su šunimis iki 18 gyvenimo savaitės – tuo gyvenimo etapu, kai vyksta pagrindinė socializacija [1].

Elgesys su vyresniais šunimis

Pasak Karen Pryor akademijos trenerės Casey Lomonaco, kai mokame daugiau, atliekame geriau [6]. Taikant griežtas fizines bausmes dresūroje (mindant letenas, žnaibant į šoną ir t.t.), šunys vengia tinkamai elgtis ir taip neišmoksta tinkamai elgtis. Jie jautriai reaguoja į šiuos skausmą keliančius veiksmus ir stipresnį baustų kūno vietų (letenų, šono) palietimą. Jautresnės nervų sistemos šunys gali pradėti gintis – arba nuo šeimininko, arba nuo svetimo žmogaus. Bet kuris greitas susipriešinimas labai retai baigiasi laimėjimu, yra efektyvesnių auklėjimo būdų nei susipriešinti su šunimi.

Fizinė priešprieša gali ne tik išgąsdinti, bet ir sužaloti šunį, pvz., sodinimas stipriu, nervingu spaudimu (kaip šeimininkai įprastai ir daro susinervinę dėl to, kad šuo neklauso) žaloja šuns dubenį ir yra pavojingas ypač didesnių, stambesnių kaulų šunims (senbernarams, Berno zenenhundams ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, sodinimo su bausme, kuris turėtų būti atliekamas lėtai ir švelniai, reikėtų mokyti tik vyresnius šunis.

Skubėjimas bausti

Dauguma šeimininkų, sutrikę ir nepatenkinti savo šuns darbu, intuityviai jį bara, kartais pradeda bausti, tampydami pavadžiu, spausdami dubenį ir t.t.. Jei šuo yra jaunas ar paauglys, silpnai socializuotas, baimė ir ją stiprinančios bausmės tikrai nepadės išvengti problemų keliančio šuns elgesio – šuo užsisklęs. [2] šaltinis labai taikliai apibūdina bausmes:

„Turėkite omenyje, jog žodžio „baimė“ pasaldinimas ir pakeitimas į žodį „pagarba“ iš esmės nepakeičia santykių, pagrįstų baime ir stiprinamų jėga“ (Dr. Grey Stafford). Jei neapgalvotai versite bijantį šunį paklusti Jums, šuo greičiausiai net nepaklus iš baimės. Bausmės turi griežtėti palaipsniui – šuo negali būti baudžiamas pačia griežčiausia bausme pirmą kartą!

Jean Donaldson [3] teigia, kad „bausmė yra panaši į bombardavimą: bausdami Jūs darote įtaką ne tik konkrečiai šuns elgsenai, bet ir šuns elgesiui apskritai. Šunys, kurie yra nuolat baudžiami,  rodo mažiau elgsenų nei įprastai“. Juk žinote, kad su „bombomis“ reikia elgtis atsargiai.

Ar šuniui neįdomu?

Kiekvienas šuo iš prigimties domisi tik tam tikrais darbais ir užduotimis, tačiau net ir šuniui įdomius darbus galima paversti neįdomiais, jei tik šuo „paragaus“ per daug bausmių. Šuo pradės vengti dirbti, ir ateityje tai gali pasireikšti keleriopai:

a)      šuo dirbs tik būdamas šalia šeimininko, tačiau paleistas nuo pavadžio bėgs, kur panorėjęs;

b)      šuo baikščiai reaguos į kiekvieną šeimininko komandą, dirbs susigūžęs, baimingai žiūrėdamas.

Jei matote, jog bendrosios dresūros užsiėmimai šuniui yra neįdomūs (nekalbant apie mažiukus šuniukus), gali būti, jog arba Jūsų elgesys, arba šuniui taikoma dresūros metodika nėra tinkama. Tuomet paprašykite kvalifikuotos trenerio pagalbos, o, jei niekas nepasikeis ir po to, pabandykite tokius šunų sporto užsiėmimus kaip agility, freestyle ir pan.

Reziumė

Pirmiausia, jei nėra būtinybės, niekada neskubėkite bausti šuns – ypač dresūros aikštelėje, kuri šuniui įprastai turi asocijuotis su maloniomis emocijomis. Mažiausia, ką galima padaryti prieš baudžiant šunį, – akimirką palaukti ir gerai apgalvoti, ką ir kaip darysite kitą kartą, kai šuo pasielgs netinkamai.

Jei manote, jog bausmė neišvengiama, pradėkite nuo švelniausių: pririšimo prie pavadėlio, lengvo šuns išbalansavimo pavadėliu ir t.t. Tačiau jokiu būdu nesavivaliaukite ir dėl bausmių griežtumo pasitarkite su dresūros treneriu.

Taip pat nepamirškite ir su kuo dirbate – įvertinkite šuns charakterį, veislę, amžių, sveikatos būklę ir t.t.. Jei Jūsų šuo medžioklinis ir nedirba, nes užuodžia grobį, gali nepadėti net ir dresūra su el. antkaklio bausme. Tokiam šuniui būtinas kitokios dresūros metodikos taikymas. Jei šuo serga sąnarių ligomis, o Jūs jį norite paguldyti ant šlapios žemės, šuo taip pat nesiguls, nes jam skauda. Įvertinkite ir stebėkite šunį kiekvienoje situacijoje!

Literatūra:

1. Prof. R. K. Anderson. “A veterinarian’s view on puppy socialization”.
2. American Veterinary Society of Animal Behavior. “Position Statement-Punishment Guidelines”, 2007.
3. Jean Donaldson. “The Culture Clash: A Revolutionary New Way to Understanding the Relationship Between Humans and Domestic Dogs“, 1996.
4. K. Pryor. “The Poisoned Cue: Positive and Negative Discriminative Stimuli“, 2002.
5. S. Braslau – Schneck. “An Animal Trainer’s Introduction To Operant and Classical Conditioning: Part Two“.
6. C. Lomonaco. “When we know better we do better“, 2010.

Nuotraukos:
http://www.dogguide.com
http://susangarrettdogagility.com
http://jeremyglover.com

Pradėkime nuo šiek tiek teorijos apie bausmes gyvūnams. Svarbu suvokti – bausmė nereiškia gyvūno mušimo. Teoriškai, jos būna dviejų tipų – teigiamos ir neigiamos. Žodžiai „teigiamos“ ir „neigiamos“ nereiškia bausmės „stiprumo“, „blogumo“, jie reiškia matematinį veiksmo atsiradimą ar pradingimą. Jei aiškinti paprastai, teigiamos bausmės reiškia, jog kažkas negero atsitinka ir susilpnina elgesį [5]. Pvz., jei suaugęs šuo užsispiria ir nesisėda, sodinti galima švelniai spaudžiant jo dubenį (dubens spaudimas yra atsiradusi teigiama bausmė). Tam pačiam bausmių tipui galima priskirti ir elektrošoko antkaklio iškrovą, rėkimą, tempimą, kirtimą pavadžiu ir kitas bausmes. Neigiama bausmė atsiranda, kai kažkas gero baigiasi ir susilpnina elgesį. Pvz., jei šuo šokinėja ant šeimininko, neigiama bausmė bus nusisukimas nuo šuns ir jo ignoravimas ar išėjimas į kitą kambarį (neigiama bausmė – šuo nebegaus dėmesio).

Nors ir ribų ieškoti sudėtinga, šiame straipsnyje mes pabandysime paaiškinti, kokiais atvejais dresūros aikštelėje bausmių tikrai nereikėtų vartoti.

Situacija pasaulyje

Didžiausia pasaulyje kinologus apjungianti organizacija APDT  teigia, jog pirmiausia dresūros treneriai turėtų šunis mokyti pasitelkdami teigiamą motyvaciją, kylančias auklėjimo problemas spręsti su neigiamomis bausmėmis. Jei to nepavyksta padaryti, taikyti teigiamas bausmes ir tik pačiais kraštutiniais atvejais – neigiamą motyvaciją. Kiek švelnesnį, bet iš principo panašų požiūrį skleidžia pasaulio pripažinti kinologai kaip T. Rugaas, Jean Donaldson, Ian Dunbar ir kt. Faktas, kad šunų psichologijos mokslas dabar sparčiai auga ir šiuo metu apie šuns jutimus suprantama žymiai daugiau nei prieš 30 metų. Todėl ir senieji mokymo metodai turi po truputį keistis.

Bausmės pagrindimas

Dauguma dresūros trenerių grindžia savo veiksmus vilkų gaujos lyderio elgesiu. Tai nėra blogas būdas nubrėžti aiškioms bendravimo gairėms su šunimi. Tačiau nereikėtų pamiršti jau keletą metų pasaulyje kylančių diskusių vilkų hierarchijos tema. Pagrindines diskusijas sukėlė mokslininkų stebėjimai ir straipsniai, įrodantys, jog vilkams gaujoje vadovauja ne vienas „visus valgantis“ autoritetas, o kiekvienas vilkas gaujoje turi tam tikrą hierarchinę vietą ir valdo žemesnės grandies vilkus.

Ir vis dėlto dresūros treneriai žmonėms privalo paaiškinti, kaip žmogus, o ne vilkas turi bendrauti su šunimis. Šeimininkui būtina individualiai paaiškinti, kokią metodiką ir kaip taikyti konkrečiam šuniui. Jei situacijai koreguoti neišvengiamai reikia teigiamos bausmės, instruktorius turėtų pirmiausia įsitikinti, ar šeimininkas sugebės tai padaryti pakankamai tiksliai ir teisingai. Kitais atvejais rezultate gali gautis ne bausmė, o fizinis šuns žalojimas.

Aklas dresūros metodų nediferencijavimas

Vienas didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių trūkumų, su kuriuo susiduriame praktikoje – dresūros mokyklų vienpusiškas darbas. T.y. įsigilinimas tik į savo dresūros techniką ir nežvelgimas plačiau. Neretai konsultuoti atvežami jau „mokyti“ šuniukai su griežtais antkakliais, šeimininkai juos plūsta, rėkia, šunys bijo, o „nusirovę“ nuo pavadžio bėga kuo toliau. Toks pavyzdys parodo grubiomis bausmėmis auklėto šuns elgesį.

Kitas pavyzdys – jautresni šunys. Jautrių šunų paprastai bausmės tik didina baimę aplinkai, nepasitikėjimą šeimininkais. Todėl dirbant su tokiais šunimis vertėtų taikyti specialius elgesio keitimo protokolus ir dirbti pasitikėjimą skatinančiu klikerio principu, o ne tampyti su spygliuotu pavadžiu.  Elgesio keitimo metodikos dažnai taikomos dirbant su benamiais, iš prieglaudų paimtais šunims, namie ir prieglaudose.

Yra šunų veislių, ypač medžioklinės, kurioms reikia didesnio nei įprasta sportinio krūvio. Šios veislės šunys pagal prigimtį savaime būna savarankiškomi. Jokios bausmės jų temperamento paprastai nenumuš ir nesustabdys. Šiems šunims reikia sportinių užsiėmimų, kaip agility, flyball, frisbee, kad taptų kontroliuojami. Klaida būtų mokinti tokį šunį bausmių pagalba ir reikalauti iš tokio šuns, kad idealiai eitų greta. Realiose situacijose be pavadžio tokie šunys paprastai nedirbs.

Skaitykite straipsnio antrąją dalį: http://www.reksas.lt/bausti-ar-nebausti-dresuros-aiksteleje-2-dalis/

Šaltiniai:

1. Prof. R. K. Anderson, “A veterinarian’s view on puppy socialization”.
2. American Veterinary Society of Animal Behavior, “Position Statement-Punishment Guidelines”, 2007.
3. Jean Donaldson, „The Culture Clash: A Revolutionary New Way to Understanding the Relationship Between Humans and Domestic Dogs“, 1996.
4. K. Pryor „The Poisoned Cue: Positive and Negative Discriminative Stimuli“, 2002.
5. S. Braslau – Schneck. „An Animal Trainer’s Introduction To Operant and Classical Conditioning: Part Two“.