Ar žinote ką nors apie bulterjero veislės šuniukus? Manau, kad žinote, bet žinote nemažai ir netiesos. Aplinkinių ir spaudos sudaryta nuomone, apie pitbulterjerus, Starfordšyro terjerus ir bulterjerus yra ganėtinai klaidinga. Šie ypatinga išvaizda ir puikiu charakteriu pasižymintys šuniukai yra vieni iš įdomiausių ir unikaliausių veislių.
Bulterjeras buvo išvestas sukryžminus anglų buldogą, baltąjį anglų terjerą ir dalmatiną. Dar ir dabar žmonės, auginantys bulterjerų veislės šunis, mato kai kuriuos senųjų veislių požymius: kartais dalmatino – šuo būna elegantiško kūno sudėjimo, kartais buldogo – šuo būna raumeningas ir tvirtas, turi stiprius nasrus. Rekomenduojama, kad šuo turėtų visų trijų veislių požymių. Tada jis bus ir puikiu šeimos draugu, ir šeimos sargu.
Tai stamboki, raumeningi, harmoningo kūno sudėjimo šunys. Kailis būna baltos, smėlio arba rudos spalvos, su įvairiais atspalviais. Plaukai trumpi, prigludę, šiurkštoki. Galva didelė, ištįsusio kiaušinio formos, be įdubimų, šnervės plačios. Akys mažos, siauros, įkypos. Uodega gana trumpa, nukarusi, ties pagrindu stora, plonėjanti. Šios veislės šuns ūgis gali būti įvairus – svarbiausia, kad kūnas būtų standartinių proporcijų. Nykštukinių bulterjerų ūgis ties ketera būna iki 35,5 cm, svoris – iki 8-9 kg.
Bulterjerai yra budrūs ir bebaimiai žmogaus gynėjai, žaismingi ir trykštantys energija, nors ganėtinai užsispyrę ir nelengvai pasiduoda dresavimui.
Šie šunys tinkami laikyti tiek mieste, tiek kaime. Tačiau kenčia palikti vieni be draugijos. Būtinas didelis fizinis krūvis. Mažai loja ir labai myli vaikus.
Agresija nebūdinga bulterjerų veislei, o bailūs ir baikštūs kinologų yra brokuojami. Gerai išauklėtas ir išdresuotas bulterjeras gali tapti ištikimu šeimos draugu. Neauklėtas bulterjeras gali elgtis labai pavojingai, nes tokio šuns elgesys impulsyvus ir nenuspėjamas.
Išvedus bulterjerus, nuožmiausius kovinius šunis, buldogo jėga buvo suderinta su terjero atkaklumu. Pirmojo bulterjerų veisėjo Džeimso Hinkso pamėgti baltieji bulterjerai tapo ir tebėra madingais namų šunimis. Atrinkinėdamas baltus šunis, Hinksas nenorom padidino paveldimo kurtumo, chroniškų odos uždegimų ir širdies ligų riziką. Spalvoti bulterjerai kur kas rečiau serga šiomis ligomis, nors pasitaiko paveldimas inkstų nepakankamumas, kurio pasekmės būna liūdnos. Šiaip jau bulterjerai nelabai linkę kandžiotis ir su žmonėmis elgiasi gražiai, bet kartą įkandęs gali labai sužaloti, nes savo aukos lengvai nepaleidžia. Todėl šios veislės šuniui būtina rodyti tinkamą pagarbą, nes tik tada pagarbos susilauksite ir iš šuniuko. Be abejo ši taisyklė privalo buti taikoma kiekvienam gyvam padarui.
Nors iš pirmo įspūdžio bulterjeras atrodo aršus, bet iš tiesų tai švelnus šuo. Jam galima visiškai patikėti žaisti su mažais vaikais. Ypač kalės gali vartytis kartu su jais ir net būti paimtos į glėbį. Tačiau, jei bulterjerą užkabins kitas šuo, tai jis kovos iki galo ir niekada nepasiduos. Bulterjeras puikus sargas. Sakoma, kad svetimą žmogų jis įsileis, bet išeiti jam tikrai nepavyks. Ir, nors dauguma šio šuns gražiu nepavadins, bet kitomis savybėmis jie šį trūkumą puikiai kompensuoja.
Nuotrauka iš: http://www.flickr.com/photos/59042288@N00/