Kaip dresuoti šunį ? Ar palikti instruktoriui ? Gal išeitis – šunų viešbutis ? Visiškai ne. Daugelis žmonių galvoja, kad palikdami šunį dresuoti instruktoriui, gaus tobulai ištreniruotą šunį. Tai didelė KLAIDA. Šeimininkas paprastai gauna šunį, klausantį instruktoriaus. Kita problema – dėl greito darbo tempo būna naudojama ne pati švelniausia mokymo metodika, todėl neretai po “mokinimo paliekant” gražinami baikštesni šunys.

Vesti šunį į dresavimo mokyklą būtina ir reikia, taip jaunas šuniukas socializuojasi, išmoksta bendrauti su savo gentainiais, o šeimininkas išmoksta teisingai elgtis su savo šunimi.

Kad šuo klausytų šeimininko, būtina sąlyga – šeimininkas pats turi dalyvauti treniruotėje su savo augintiniu. Instruktoriaus – trenerio pareiga – išmokyti ne šunį, o žmogų, kaip elgtis su šunimi. Šuo, išmokytas instruktoriaus, tobulai klausys jo komandų, bet šeimininko jis neklausys taip, kaip instruktoriaus. Priežastis – tikrasis šeimininkas nėra jam vadas-lyderis. Todėl neretai šunys net mokydamiesi mokykloje suaugę šunys neklauso savo šeimininkų.

Šuns protėviai buvo vilkai, iš kurių jie paveldėjo daugelį savybių. O vilkai elgiasi pagal aiškias hierachijos taisykles: kiekvienas šuo turi savo vietą gaujoje ir pagarbiai elgiasi su aukštesnės hierarchijos vilkais. Šuns šeimininkas turi tapti panašiu į aukščiausio hierarchijos lygio vilką – lyderiu – gaujos vadu, o šuo pagal hierarchiją – paklusti.

Jeigu jūs sugebėsite būti šuniui lyderiu, jis be jokių dresavimo komandų – “sėdėt”, “gulėt”, “stovėt” - klausys Jūsų.  Reikia nepamiršti, jog lyderystė priklauso nuo fizinių šuns savybių ir nuo bendravimo manierų. Tad, užsiimdami su šunimi ir auklėdami kasdien, tampate lyderiu, o palikdami šunį saviugdai ir nevaikščiodami, nesportuodami – žemesniu hierarchijoje.