Gyvūnų rūšims, kurios gyvena gaujomis, galimybė bendrauti vienoms su kitomis tam tikrais ženklais, signalais – labai svarbi. Šie signalai padeda medžioklėje, palikuonių auklėjime bei palaikant organizmo būtiniausias funkcijas. Konfliktai atneša pavojų, jų priežastimi tampa gaujoje atsiradęs sužeistas gyvūnas, kuris silpnina gaują. Gauja negali sau to leisti, kadangi tai veda prie išnykimo.

Šuo reaguoja į daugybę dirgiklių ir lengvai adaptuojasi prie menkiausių detalių – trumpų signalų, smulkių pasikeitimų kitame gyvūne, net prie Jūsų akių išraiškos.

Bandos gyvūnai tiek jautrūs signalams, kad net arklys gali išmokti kreipti dėmesį į ragenos sumažėjimą, o šuo reaguoti į jūsų šnabždesį. Nėra būtinybės išrėkti komandas, sakyti jas griežtu ar žemu tonu.

Šunys turi apie trisdešimt raminančių signalų, gal net daugiau. Kai kurie iš jų naudojami daugelio šunų. Gyvūnų „žodynas“ turtingas.

Problema

Šunys, bendraudami su mumis, žmonėmis, naudojasi komunikacinėmis sistemomis todėl, kad žino/tikisi , jog mes juos suprantame.

Jei nepastebėsime šių signalų ir net nubausime šunį už juos, galime rimtai pakenkti šuniui. Jie tiesiog nustos naudotis raminančiaisiais signalais ne tik bendraudami su žmonėmis, bet ir su kitais šunimis. Kai kurie šunys dėl tokio poveikio gali tapti agresyviais, užguitais. Jaunesnius šunis gali ištikti šoko būsena.

Pagrindinės žinios

Situacija: Tėtis kviečia Princą, kursuose jis išmoko, kad balsas turi būti griežtas ir reiklus, tam kad šuo suprastų, kas čia svarbiausias. Princas jaučia agresiją tėčio balse, instinktyviai pradeda demonstruoti raminančius signalus, kad tik jis nustotų pykti. Princas greičiausiai pradės laižyti nosį, žiovauti, sukinėtis – tai tikrai gali suerzinti tėtį, jis palaikys Princą kvailu, užsispyrusiu ir nepaklusniu. Princas bus nubaustas už raminančių signalų demonstravimą, kuriuos rodė tėčiui.

Štai tipiškas bendravimo su gyvūnu pavyzdys, kurį aplink mus pastebėsime kasdien. Kaip manote, kada šunys pradeda naudoti raminančius signalus?

Žiovulys

Šuo gali žiovauti:

– kai kažkas juda link jo;
– kai jūsų balsas skamba agresyviai;
– kai šeimoje baramasi ir rėkiama;
– kai šunį atvedate pas veterinarą;
– kai kažkas eina tiesiai į šunį;
– kai šuo susijaudinęs iš laimės ar nuojautos – pavyzdžiui, netoli durų, kai kažkas ruošiais eiti pasivaikščioti;
– kai jūs liepiate šuniui daryti tai , ko jis nemėgsta;
– kai jūsų užsiėmimai su šunimi užsitęsė, šuo pavargo;
ir daugelis kitų pavyzdžių.

Grėsmingi signalai (ėjimas tiesiai į šunį, rankos tiesimas į šunį, žiūrėjimas tiesiai į akis, staigūs judesiai) visada iššauks raminančius signalus. Yra apie trisdešimt tokių signalų, todėl jei vieni šunys žiovauja, tai kiti gali naudoti visai kitokį signalą.

Visi šunys žino visus tuos signalus. Tuo metu, kai vienas šuo bendraudamas su kitu šunimi žiovauja, kitas gali laižytis nosį.

Visų pasaulio šunų kalba yra vienoda. Šuo iš Japonijos puikiai supras šunį iš Norvegijos. Jie neturės komunikavimo problemų.

Apsilaižymas

Aplaižymas – kitas dažnai naudojamas signalas. Ypatingai dažnai jį naudoja juodi, turintys daug plaukų ant snukio ir kiti šunys. Rečiau laižosi šunys turintys šviesų kailį ir ilgą snukį. Laižytis gali visi, ir visi šunys supranta šį signalą. Netikėtai staigų apsilaižymą galima pastebėti stovint priešais šunį ar einant su juo pasivaikščioti. Bet signalas gali būti toks staigus, kad pamatysite tik liežuvio galiuką išlindusį iš burnos. Kiti šunys šį staigų judesį mato, supranta ir reaguoja. Bet koks (net ir trumpiausias) signalas iššaukia atsakomąjį signalą.

Nusisukimas/ galvos pasukimas

Šuo galvą gali pasukti įvairiai: truputį, pusiau į šoną 90 laipsnių kampu arba tiek, kad susilenktų ir liestų uodegą. Tai dar vienas dažniausių signalų, kuriuos rodo šuo.

Kai kažkas eina tiesiai į šunį, pastarasis pasisuks vienu iš minėtų būdų. Kai esate sudirgęs, piktas ir agresyvus, taip pat galite pastebėti šį signalą. Kai jūs pasilenkiate prie šuns tam, kad jį nubausti, jis nusuks snukį. Net ir tuomet, kai jūsų treniruotės užsitęsė ar yra per sunkios, šuo taip pat nusisuks. Kai netikėtai užkluptas ar pats kažką užklumpa, vėl gi nusisuks. Tas pats vyksta, kai kažkas įdėmiai žiūri į šunį arba elgiasi agresyviai .

Daugumoj atvejų šis signalas privers nusiraminti kitą šunį. Tai fantastiškas būdas konflikto numalšinimui. Jis naudojamas visų šunų, nesvarbu seni jie ar jauni, aukšto ar žemo rango gaujoje. Leiskite savo šuniui rodyti signalus! Šunys tampa ekspertais aiškindamiesi konfliktus ir juos spręsdami.

­Žaismingas nusilenkimas

Prisilenkimas priekinėmis letenomis prie žemės gali reikšti, jog šuo jus kviečia pažaisti. Jis perstatinėja priekines letenas iš vienos vietos į kitą tarsi žaisdamas, nekantraudamas. Jei jis tokioje pozoje stovi ramiai nejudėdamas, jis naudoja raminantį signalą, norėdamas kažką nuraminti. Šis signalas gali turėti keletą skirtingų reikšmių, priklausančių nuo situacijos. Žaismingas trypčiojimas pats iš savęs gali tapti raminančiu signalu,veiksmingai veikiančiu pavojingoje situacijoje, kadangi šuo nori ją paversti smagia ir žaisminga.

Neseniai jaunų šuniukų treniruotėje vienas iš jų pradžioje labai bijojo kitų. Šuniukai paliko jį ramybėje gerbdami jo baimę. Galų gale šuniukas tapo drąsesnis ir prisijungė prie kitų. Vos tik prisijungė ir kitiems šunims atkreipus dėmesį, atsistojo žaismingo nusilenkimo poza. Tai buvo įdomus vaizdinys, kaip jaunas šuniukas įveikė savo baimę ir prisijungė prie kitų draugų žaidime.

Kai du šunys pernelyg greitai prisiartina vienas prie kito, galima pastebėti kaip jie priima draugiško kvietimo pozą kartu pažaisti. Tokioje padėtyje jie pabūna keletą sekundžių

Žemės apuostymas

Žemės apuostymas – neretas signalas. Jį dažnai galima stebėti jaunų šuniukų grupėse, taip pat vaikščiojant su šunimi, kai kažkas netikėtai artinasi prie jūsų, vietose aplink kurias vyksta daug veiksmo ir tada, kai kažkokie objektai gąsdina šunį.

Žemės apuostymas gali būti bet koks : nuo staigaus nosies nuleidimo žemyn ir staigaus pakėlimo viršun iki prisispaudimo nosimi prie žemės ir intensyvaus uostinėjimo, trunkančio keleta minučių. Kažkas eidamas šaligatviu artėja prie jūsų? Pažvelkite į savo šunį. Ar šuns galva nuleista į apačią? Ar šuo pasisuko šonu į besiartinantį ir apuosto šalikelį ?

Žinoma, šunys uostinėja labai dažnai tam, kad „perskaitytų laikraštį“. Jie užprogramuoti naudoti savo nosį, tai jų mėgstamiausias užsiėmimas. Tačiau tai gali būti ir raminančiu signalu, priklausomai nuo situacijos. Todėl atkreipkite dėmesį į tai kada ir kokiomis situacijomis vyksta uostinėjimai.

Lėtas prisiartinimas

Didelis greitis grėsmingai atrodo daugeliui šunų, todėl jie stengiasi nustatyti, kas čia artinasi. Jeigu kažkas bėga tiesiai į šunį, tai gali kelti jam grėsmę, todėl automatiškai įsijungia apsaugos mechanizmas. Nepavojingas šuo artinsis lėtai. Jeigu norite, kad šuo jaustųsi saugiai, turite prie jo artintis kuo lėčiau.

Kai matau, kad šuo į mane reaguoja raminančiais signalais, aš tuojau atsakau į tai lėtindamas tempą. Kai pakviečiate šunį, ar jis prie Jūsų artinasi lėtai? Jeigu taip, atkreipkite dėmesį į savo balso toną – gal jis skamba per daug griežtai? To galėjo pakakti tam, kad šuo užsinorėtų jus nuraminti lėtindamas ėjimą. Ar buvote kadanors grubus su šunimi, kai jis prie jūsų priėjo? Tai gali tapti nepasitikėjimo Jumis priežastimi. Kita priežastis – vos pakvietęs pas save šunį, iš karto jam segate pavadį (red. pastaba: t.y. asocijuojate kvietimą ateiti ir prisegimą su bausme). Pažiūrėkite į savo šunį kitą kartą, kai kviesite. Ar prieidamas šuo rodo jums raminančius signalus? Jeigu taip, susimąstykite, keiskite kažką savo elgesyje.

Sustingimas

Sustingimas – taip mes apibūdiname padėtį, kai šuo tarytum sustingsta vienoje pozoje ir gulėdamas ar stovėdamas visiškai nejuda. Tikėtina, jog tai susiję su medžioklės instinktu – kai auka bėga, šuo atakuoja, kai auka sustoja, šuo taip pat. Šį atvejį galime pastebėti, kai šuo persekioja katę. Taip elgiamasi keliose skirtingose situacijose. Kai jūs esate susijaudinęs, agresyvus, atrodote grėsmingai , šuo sustingsta, tampa nepajudinamu. Sekantį karta šuo vėl gali lėtai eiti, sustingti , po to vėl eiti lėtai. Kai kurie šeimininkai mąsto, kad turi labai paklusnų šunį, jis sėdi, stovi, guli visiškai nepajudinamas. Gal jie tiesiog naudojasi raminančiaisiais signalais? Labai dažnai šuo sustoja ir pasilieka ramiai kažkam artėjant.Jeigu šuo tam tikroje situacijoje nori eiti lėčiau ar sustoti, leiskite jam tai daryti. Jeigu jūsų augintinis atsiduria grėsmingoje situacijoje su žmogumi ar kitu šunimi neturėdamas galimybės pabėgti, sustingimas gali būti vienintele išeitimi norint nuraminti kitą dalyvį.

Sėsti/ pakelti leteną

Labai retai tenka matyti atvejus, kad šuo letenos pakėlimą naudotų kaip raminantį signalą, tačiau kai kuriais atvejais tai gali padėti nuraminti kita šunį.

Įprastas atsisėdimas ir atsisėdimas nugara į šeimininką turi raminantį efektą. Tai labai dažnai galima pastebėti, kai šuo nori nuraminti kitą šunį, besiartinantį per greitai. Šuo nugara į šeimininką paprastai sėdasi tada, kai jo balsas skamba pernely griežtai ir grubiai.

Priėjimas lanku

Šunys šį signalą naudoja tada, kai labai stipriai reaguoja į sutiktą šunį. Jie norėtų apeiti priešininką lanku, tačiau šeimininkas ragina eiti tiesiu, šuo sunerimsta, tampa irzlus, pradeda loti, stoja į kovinę padėti, agresyvėja.

Jei šunys turėtų galimybę, vaikščiotų vienas nuo kito ratais. Taip jie elgiasi, kai vaikščioja be pavadžio ir gali elgtis taip kaip jiems norisi. Leiskite šuniui taip elgtis net, kai jis vaikšto kartu su jumis.

Kai kurie šunys vaikščioja didelėm kreivėm, kitiem pakanka tik šiek tiek atsitraukti. Leiskite pačiam šuniui spręsti kaip jam geriau ir saugiau, tuomet praėjus trupučiui laiko, jeigu Jūs panorėsite, jis sugebės mokytis prieiti arčiau kitų šunų. Leiskite šuniui vaikščioti kreivai, ratais aplink sutiktą šunį! Neverskite šuns eiti su komanda “šalia”, kai artėjate prie kito gyvūno, leiskite jam eiti taip, kaip jis nori. Greičiausiai, jei paleisite pavadėlį, šuo ramiai be isterijų praeis pro kitą šunį. Stenkites neiti tiesiai į kitą šunį.

Kiti raminantieji signalai

Dabar jūs jau žinote kelis dažniausius raminančius signalus. Jų iš viso yra apie 30 ir daugelį jų dar reikėtų aprašyti. Apibūdinsiu dar kelis iš jų trumpai susipažinimui.

Uodegos vizginimas – šuo demonstruoja susirūpinimą, norą nuraminti ar kažkas kito, tačiau tai retai kada susiję su džiaugsmu. Uodegos vizginimas tai nėra šuns džiaugsmo išraiškos reiškimas, greičiausiai šuo nori Jus nuraminti.

Šlapinimasis sau po kojomis – susigūžęs šuo, šliaužiantis prie šeimininko ir trumpai šlapindamasis duoda iš karto tris signalus – tai nusiraminimo ir baimės. Jam norisi priartėti prie Jūsų ir palaižyti Jūsų veidą. Šuo demonstruoja mielą jauno šuniuko snukutį tikėdamas, kad jauno šuniuko niekas nebaudžia.

Gultis pilvu ant žemės. Čia nėra nieko bendro su paklusnumu. Paklusnumas matomas tada, kai šuo gulasi kiek pakėlęs papilvę. Prisispaudimas prie žemės – raminantis signalas. Yra dar visa eilė signalų bendravime su kitais. Pavyzdžiui, šlapinimasis nusisukus nugara į kažką. Tai gali būti akivaizdus raminantis ženklas nusibodusiam jaunam šuniukui.

Apie raminančius signalus – Emily Larlham.

Susitikimai

Susitikę du svetimi šunys praktiškai niekada nedemonstruos vienas kitam paklusnumo pozos ar to, ką žmonės pavadintų dominuojančiu elgesiu. Dažniausiai susitikimas su kitu šunimi vyksta tokiu scenarijum : Kingas ir Princas vienas kitą pastebi likus 150 metrų ir eina vienas link kito. Jie pradeda vienas kitam siųsti signalus, kai tik vienas kitą pamato. Princas sustoja ir sustingsta, o Kingas lėtai artinasi akies krašteliu stebėdamas Princą. Kai Kingas prisiartina, Princas intensyviai pradeda laižyti savo nosį, pasisuka šonu ir uosto žemę. Kingas taip pat siunčia signalus, pradeda vaikščioti ratais lėtai ir taip pat sau laižo nosį. Princas atsisėda ir stipriai pasuka galvą. Dabar šunys suprato vienas kito signalus ir žino, ką toliau jiems daryti, ar tęsti pažintį, kartu pažaisti ar reikėtų kuo greičiau apsisukti ir nueiti, laikytis kuo atokiau vienam nuo kito.

Niekada neverskite šuns pažindintis su kitu šunimi

Leiskite šuniui išnaudoti savo liežuvį susitikimo metu, taip jie jaučiasi saugesni. Kartais šunys susitinka, pabendrauja, kita kartą nutaria, kad geriau išlaikyti atstumą, nėra būtinybės šunims susitikti akis į akį.

Greičiausiai tarp Jūsų, Jūsų šuns ir tarp kitų šunų susiklostys kur kas geresni santykiai, jei leisite šuniui „kalbėti“. Puiku, kad dabar jūs pradėsite suvokti tuos dalykus, apie kuriuos iki šiol neturėjote supratimo. Visada yra puiku sužinoti kažką naujo.

Autorė: Turid Rugaas
Vertė: www.dresuraklp.lt
Redagavo: Jonas Valančius