„Reksas“ visada savo klientams pabrėžia šuniukų socializacijos svarbą. Kuo daugiau jis pamatys, išgirs ir pauostinės, kuo daugiau pabendraus su šunimis ir žmonėmis, tuo stabiliau ir ramiau galės reaguoti į keistus, triukšmingus arba bauginančius dalykus viso savo gyvenimo metu. Neretai žmonės, gyvenantys nuosavose namuose, kad ir linkėdami savo augintiniui gero, per mažai pažindina jį su aplinka, nes paprasčiausiai nėra pakankamai trikdžių ten, kur žmonių koncentracija nėra didelė.

Viena mūsų klientė, 4 mėn. japonų akita, kaip tik tokio tipo šuo. Būdama drovaus charakterio ir nematydama pakankamai šunų ir žmonių, pradėjo jų paprasčiausiai bijoti ir vengti. Susirūpinusi šeimininkė kreipėsi į „Rekso“ trenerius, kurie pakvietė ją į mažų šuniukų grupę aikštelėje.

Pirmas užsiėmimas buvo didelis stresas, nes šuo į aikštelę galėjo „įžengti“ tik būdamas šeimininkei ant rankų ir visas drebėdamas iš baimės. Apie užsiėmimą, reagavimą į maistą ar komandų vykdymą nebuvo net kalbos. Tokiais atvejais pagrindinis patarimas yra vaikščioti, vaikščioti ir vaikščioti. Šuniukas apsiuostinėja, galbūt, kažkiek pabendrauja su kitais šunimis ir judėdamas sumažina savo stresą bei apsipranta su nauja aplinka. Per antrą užsiėmimą po pusvalandžio šuniukas jau žaidė su kitais šunimis. Į trečią užsiėmimą jau atėjo pakankamai drąsiai iš karto, o per ketvirtą – pradėjo reaguoti į maistą bei vykdyti paprastas komandas.

Puiku, kad akitos šeimininkė laiku sureagavo ir ėmėsi šuniuko socializacijos. Jeigu šuo būtų jau suaugęs, prognozė tikrai nebūtų tokia palanki. Jis galėtų niekada neišmokti ramiai reaguoti į dirgiklius arba rezultatas būtų tikrai ne toks greitas ir tenkinantis šeimininkus. Mažų šuniukų grupė yra tiesiog privaloma kiekvienam jaunam šuniukui. Ji padeda paruošti juos tolimesniam gyvenimui , o šeimininkus išmoko gėriaus suprasti ir susibendrauti su savo augintiniu.