WWW.REKSAS.LT » Šunų veislės

Šunų veislės: lenkų žemumų aviganis

Viktorija — Fri, 21 May 2010 05:03:14 +0000

Lenkų žemumų aviganis – avių ir kitų galvijų sargas. Kadangi dienas leisdavo gamtoje, šuns kailis turėdavo atlaikyti įvairias oro sąlygas. Taip susiformavo ilgas, storas plaukas, kuris reikalauja pakankamai priežiūros.

Šiandien lenkų aviganis – tipiškas namų augintinis, kuris išlaikęs nemažai protėvių savybių. Yra gana sargus, triukšmingas. Paklusnumą išugdysite tik su didele, kantrybe, užsispyrimu, nes tai šuo – individualistas, kuris visada pagalvos, ar verta daryti tai, ko jūs norite. Šios veislės atstovai lengvai susidraugauja su kitais gyvūnais. Tačiau lenkų aviganiams reikalinga ankstyva socializacija, nes jų nepasitikėjimas svetimais gali virsti agresija.

Šie šunys labai mėgsta įvairią veiklą su šeimininku, todėl, jei norite tokio augintinio, turėsite skirti nemažai laiko pasivaikščiojimams, dresūrai bei kitiems užsiėmimams.

Nuotraukos: www.grupa.owo.pl

Bavarų pėdsekys

Viktorija — Fri, 19 Mar 2010 06:10:37 +0000

Pavadinimas jau daug ką pasako – tai medžioklinis šuo. Ši veislė kilo iš Vokietijos, 19 amžiuje. Bavarų pėdsekiai padėdavo surast pašautus žvėris, sekdavo pėdsakais. Tai nėra ypatingai didelių proporcijų ir svorio šunys – patinų ūgis 47 – 52 cm., kalyčių 44 – 48 cm. Svoris svyruoja nuo 20 iki 25 kilogramų.

Kadangi šunų prigimtinis tikslas – medžioti, šeimininkas, turintis tokius pat poreikius yra idealus variantas keturkojui. Tačiau jie puikiai gali gyventi ir šeimose. Tik nepamirškite, kad tai aktyvus gyvūnas, kuriams reikalingas pastovus judėjimas ir fizinis krūvis. Taip pat svarbu paminėti, kad ši veislė yra kraujo ir kitų kvapų sekimo specialistė, todėl kiemas, kuriame bus paleistas šuo turi būti gerai aptvertas. Bavaras yra pakankamai judrus ir išradingas, todėl kartais nepatingėkite apžiūrėkite, ar teritorijoje nepadaryti „slapti“ išėjimai.

Bavarų pėdsekiai nera linkę į vienatvę, todėl bus tikrai nelaimingi, jei jūs paliksite juos ilgesniam laikui vienus. Šie šunys atsargūs su nepažįstamais, tačiau neturėtų būt labai drovūs ar agresyvūs.

Tai protingas šuo ir, jei jis gerbia savo šeimininką, jam yra malonu paklusti ir atlikti įvairias komandas. Mokyti reikėtų pradėti nuo ankstyvo amžiaus ir naudoti tik teigiamą motyvaciją, be jokio smurto. Tai įkvėps šunį daryti viską, kad šeimininkas būtų patenkintas. Kantrybė, gerumas ir nuoseklumas – raktas, norint užauginti turėti gerą ir atsidavųsį augintinį.

Vokiečių aviganio dresūra

Jonas — Wed, 10 Mar 2010 06:20:21 +0000

Plačiausiai paplitusia ir labiausiai pripažinta šunų veisle Lietuvoje galima laikyti vokiečių aviganius. Jų dresūra nesudėtinga, o “nulipdyti” iš vokietuko galima viską, ko tik geidžia širdis: vedlį, sargą ar sportininką. Daugumą aviganių, turinčių stiprias darbines sąvybes, grobio instinktą, įprasta dresuoti su “draivu” – veržlumu, jie mielai dirba matydami virvę ar kamuoliuką, žaisdami su jais. Šios veislės šuniuką nėra sudėtinga išmokyti elementarių paklusnumo komandų, tačiau, kaip ir visus šunis, būtina iškrauti fiziškai, nes, kitu atveju, jo žaidimai pasidarys grubūs.

Šunų veislės. Komondoras

Viktorija — Wed, 13 Jan 2010 05:29:23 +0000

Komondoras – vengrų aviganis, išvestas galvijų bandų apsaugai nuo plėšrūnų. Šis išskirtinės išvaizdos galiūnas gali pavergti Jūsų širdį, tačiau jo grožis reikalauja daug priežiūros, o charakteris - nuoseklaus darbo. Susipažinkime su komondoru iš arčiau.

Ši veislė išsiskiria savo baltos spalvos vilnonėmis virvutėmis, kurių ilgis 20-27 cm. Toks kailis padėdavo šiam šuniui įsimaišyti į avių būrį ir apsaugodavo komondorą nuo žvėrių užpuolimų. Suaugusio šios veislės šuns nesupainiosi su jokiu kitu, nes jis stipriai išsiskiria savo “dredais”.

Komondoras – išdidžios laikysenos, stambus, tvirtas šuo, labai stiprus ir judrus pagal savo ūgį. Patino svoris – apie 50-60 kg, patelės-apie 40-50 kg. Vidutinis patino ūgis 80 cm, patelės 70 cm ties ketera.

Šie šunys puikiai tinka žmonėms, turintiems erdvų kiemą ar gyvulių. Komondorai puikiai atlieka apsauginę funkciją. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad nors šuo ir yra atsidavęs šimininkui, nereiklus gyvenimo sąlygoms, jo labai aukštas dominavimo lygis. Todėl prieš įsigydami šios veislės atstovą, visų pirma, pagalvokite, ar rasite laiko jo auklėjimui, pasivaiksčiojimams bei specifinei kailio priežiūrai.

Nuotrauka iš: www.justdogbreeds.com

Šunų veislės. Bedlingtono terjeras

Jonas — Fri, 11 Dec 2009 06:31:04 +0000

Bedlingtono terjeras – tai buvęs mažų gyvūnėlių (ūdrų, žiurkių, lapių) medžiotojas. Šie simpatiškos išvaizdos šuniukai dėl panašumo į ėriuką patinka daugeliui. Šiuo metu veislė tapo dekoratyvine, nors neprarado savo sportinių sąvybių:

Bedlingtono terjeras kaip dauguma terjerų – drąsus, ryžtingas, probleminėse situacijose nenusileidžia. Nors namie – jis meilus šeimos draugas, mylintis vaikus. Tačiau, kaip ir visi medžioklinę prigimtį turintys šunys, mėgsta aktyvų laiko leidimo būdą. Šios veislės šunims būtini ne tik kasdieniai pasivaikščiojimai, tačiau ir palakstymai atvirose erdvėse.

Bedlingtono šuniukai nesunkiai dresuojami, mėgsta bendrauti su žmonėmis:

Bedlingtono terjero priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau reikalauja ne tik trimingavimo užaugus kailiui, bet ir kasdienio darbo: kasdien šukuoti kailį kietu šepečiu, kad nesusiveltų.

Šunų veislės. Kangalas (turkų aviganis)

Viktorija — Mon, 07 Dec 2009 05:55:15 +0000

Kangalas – labai didelis, stiprus, stambių kaulų šuo. Patinų ūgis 77-86cm, svoris 60-66 kg, patelių – 72 – 77cm, svoris 41-54 kg. Idealus kangalo veislės šuo turi būti ramus, kontroliuojamas, nepriklausomas ir sargus. Šie šunys gali būti abejingi nepažįstamiems, bet gerai išauklėti, socializuoti turkų aviganiai yra draugiški žmonėms, ypač vaikams. Jei šuo bus tinkamai mokytas, jis bus ištikimas, atsidavęs, mylintis šeimos narys. Šiam tikslui pasiekti kangalui reikalingas šeimininkas – lyderis, turintis tvirtesnį charakterį už šiaip užsispyrusį kangalą.

Turkų aviganiui gyvenimas bute netinkamas. Šios veislės atstovams reikia didelės teritorijos. Kasdien jie turi gauti fizinį bei psichologinį krūvį. Kangalo veislės šuo netinka nepatyrusiems šeimininkams, jiems būtų per sunku šį šunį suvaldyti bei tinkamai išauklėti.

Šunų veislės. Bulterjeras

Vitalijus — Mon, 12 Oct 2009 04:52:40 +0000

Ar žinote ką nors apie bulterjero veislės šuniukus? Manau, kad žinote, bet žinote nemažai ir netiesos. Aplinkinių ir spaudos sudaryta nuomone, apie pitbulterjerus, Starfordšyro terjerus ir bulterjerus yra ganėtinai klaidinga. Šie ypatinga išvaizda ir puikiu charakteriu pasižymintys šuniukai yra vieni iš įdomiausių ir unikaliausių veislių.

Bulterjeras buvo išvestas sukryžminus anglų buldogą, baltąjį anglų terjerą ir dalmatiną. Dar ir dabar žmonės, auginantys bulterjerų veislės šunis, mato kai kuriuos senųjų veislių požymius: kartais dalmatino – šuo būna elegantiško kūno sudėjimo, kartais buldogo – šuo būna raumeningas ir tvirtas, turi stiprius nasrus. Rekomenduojama, kad šuo turėtų visų trijų veislių požymių. Tada jis bus ir puikiu šeimos draugu, ir šeimos sargu.

Tai stamboki, raumeningi, harmoningo kūno sudėjimo šunys. Kailis būna baltos, smėlio arba rudos spalvos, su įvairiais atspalviais. Plaukai trumpi, prigludę, šiurkštoki. Galva didelė, ištįsusio kiaušinio formos, be įdubimų, šnervės plačios. Akys mažos, siauros, įkypos. Uodega gana trumpa, nukarusi, ties pagrindu stora, plonėjanti. Šios veislės šuns ūgis gali būti įvairus – svarbiausia, kad kūnas būtų standartinių proporcijų. Nykštukinių bulterjerų ūgis ties ketera būna iki 35,5 cm, svoris – iki 8-9 kg.

Bulterjerai yra budrūs ir bebaimiai žmogaus gynėjai, žaismingi ir trykštantys energija, nors ganėtinai užsispyrę ir nelengvai pasiduoda dresavimui.

Šie šunys tinkami laikyti tiek mieste, tiek kaime. Tačiau kenčia palikti vieni be draugijos. Būtinas didelis fizinis krūvis. Mažai loja ir labai myli vaikus.

Agresija nebūdinga bulterjerų veislei, o bailūs ir baikštūs kinologų yra brokuojami. Gerai išauklėtas ir išdresuotas bulterjeras gali tapti ištikimu šeimos draugu. Neauklėtas bulterjeras gali elgtis labai pavojingai, nes tokio šuns elgesys impulsyvus ir nenuspėjamas.

Išvedus bulterjerus, nuožmiausius kovinius šunis, buldogo jėga buvo suderinta su terjero atkaklumu. Pirmojo bulterjerų veisėjo Džeimso Hinkso pamėgti baltieji bulterjerai tapo ir tebėra madingais namų šunimis. Atrinkinėdamas baltus šunis, Hinksas nenorom padidino paveldimo kurtumo, chroniškų odos uždegimų ir širdies ligų riziką. Spalvoti bulterjerai kur kas rečiau serga šiomis ligomis, nors pasitaiko paveldimas inkstų nepakankamumas, kurio pasekmės būna liūdnos. Šiaip jau bulterjerai nelabai linkę kandžiotis ir su žmonėmis elgiasi gražiai, bet kartą įkandęs gali labai sužaloti, nes savo aukos lengvai nepaleidžia. Todėl šios veislės šuniui būtina rodyti tinkamą pagarbą, nes tik tada pagarbos susilauksite ir iš šuniuko. Be abejo ši taisyklė privalo buti taikoma kiekvienam gyvam padarui.

Nors iš pirmo įspūdžio bulterjeras atrodo aršus, bet iš tiesų tai švelnus šuo. Jam galima visiškai patikėti žaisti su mažais vaikais. Ypač kalės gali vartytis kartu su jais ir net būti paimtos į glėbį. Tačiau, jei bulterjerą užkabins kitas šuo, tai jis kovos iki galo ir niekada nepasiduos. Bulterjeras puikus sargas. Sakoma, kad svetimą žmogų jis įsileis, bet išeiti jam tikrai nepavyks. Ir, nors dauguma šio šuns gražiu nepavadins, bet kitomis savybėmis jie šį trūkumą puikiai kompensuoja.

Nuotrauka iš: http://www.flickr.com/photos/59042288@N00/

Šunų veislės. Basenji – šunys, kurie neloja

Aurelija — Wed, 07 Oct 2009 06:19:24 +0000

Basenji – mažas, trumpaplaukis ir atletiškas šuo, kilęs iš Afrikos. Dėl jų raukšlėtos kaktos, daugumai žmonių šie šunys atrodo visada susirūpinę. Dėl ilgų kojų, Basenji judesys labai panašus į arklio. Kai šie šunys bėga visu greičiu – jų kojos vos liečia žemę. Jie džiaugiasi galėdami daryti tai, dėl ko gimė: medžioti ir bėgioti.

Vienas geriausiai žinomų Basenji bruožų – jie niekada neloja. Tai nereiškia, kad šie šunys yra labai tylūs ir neskleidžia jokių garsų. Šie šunys gali verkšlenti, inkšti, staugti, rėkti, tylėti – viskas priklauso nuo šuns nuotaikos. Kai Basenji nusiminęs, jo skleidžiamas garsas panašus į moters ar vaiko klyksmą, gaidžio giedojimą. Apskritai, jei jie nori būti išgirsti, jie žino, kaip tai padaryti.

Mokyti Basenji gali būti be galo sunku, nes jie labai užsispyrę. Juos auklėti reikia tik per teigiamą motyvaciją (kąsneliai, pagyrimai). Jie nori įtikti savo šeimininkui, bet visada parodo savo užsispyrimą. Tai šuo, kuris visada pabandys pakilti hierarchijos laipteliais aukštyn – jei tik Jūs tai leisite. Basenji, labiau nei kitų veislių šunys, mėgsta kramtyti įvairius daiktus. Jie – nepriklausomi šunys. Jeigu yra galimybė pabėgti – jie ja pasinaudos. Jeigu norite labai paklusnaus šuns – Basenji ne Jums.

Basenji labai energingi, meilūs, žaismingi, tačiau mėgstantys vadovauti šunys. Jeigu norite gero augintinio – geras kontaktas dar su jaunu šuniuku – būtinas. Basenji sunkiai sutaria su kitais šunimis, ypač tos pačios lyties. Jie labai protingi ir mėgsta bendrauti su visais šeimos nariais. Šios veislės atstovai gali nemėgti svetimų žmonių ir susidūrus su jais – stengtis pasišalinti. Jie saugo ir gina savo namus ar teritoriją, kurioje praleidžia daug laiko. Basenji geriau augti su vyresniais vaikais. Kai kurie Basenji mėgsta laipioti, todėl žema tvora – jiems ne bėda. Basenji kaip 2 metų vaikai – jeigu negauna dėmesio – gali imtis žalingų veiksmų. Užsiėmimas, sportas, žaidimas su šiuo šunimi gali užimti daug laiko. Basenji nemėgsta vandens, todėl jo išvengti bandys betkokia kaina. Didžiuliu užsispyrimu, noru ir darbu – Basenji galima išmokyti pasklusnumo, mokytis pradedant ankstyvoje vaikystėje.

Jei manote, kad nesugebėsite patys išauklėti šuniuko, kreipkitės į profesonalius trenerius, kurie padės, patars, kaip pasiekti Jūsų norimų rezultatų.

Parengta pagal http://www.terrificpets.com
Nuotrauka iš http://www.flickr.com/photos/optimus_prime

Šunų veislės: Kurtsharas arba vokiečių trumpaplaukis pointeris

Aurelija — Thu, 09 Jul 2009 05:37:55 +0000

Jau aptarėme keletą išskirtinių veislių, ši – taipogi ne eilinė. Kurtsharas – tai šuo, skirtas medžioklei, ištikimai draugystei, nenuilstamoms kelionėms kartu, ar net Agility.

Jis – nepaprastas šuo

Kaip ir daugumai šunų, jam reikalingas aktyvus gyvenimas. Jei mėgstate ilgai besitęsiančias keliones drauge, bei pastovų šokinėjimą aplink – šis šuo gali būti Jūsų. Kurtsharas – tai šuo, kuris niekada nepavargsta, visada trykšta išskirtine energija, visą laiką sukasi aplink jus su nepailstančiu varikliuku viduje. Jei mėgstate žaidimus su kamuoliuku – jis taip pat gali būti Jūsų. Šis Vokiečių pointeris be galo prisiriša prie šeimininko, jeigu tik turi galimybę būti drauge – jis ja pasinaudos. Namuose sekios kiekvieną Jūsų žingsnį ir lauks akimirkos, kada išeisite su juo drauge pažaisti.

Jie nuo pat mažų dienų trykšta energija. Reikėtų nepamiršti, kad jos tinkamas neiškovimas skatina užsiimti šeimininkui nepalankia veikla, pvz. griaužimu. Štai filmukas, kaip mažasis Jūsų draugas strikinėja nepailsdamas. Kol žiūrėsite jį, pagalvokite, ar norite tokio strikinėjančio „dramblio“ – užaugusio šuns. Jei ne – vertėtų pagalvoti, ar užteks laiko, jo iškrovai.

Štai koks jis gali būti aktyvus ir ką sugeba.

Be viso to, Kurtsharas – medžioklinis šuo. Jo instinktai atsiskleidžia dar vaikystėje. Mažylis pamatęs ką nors įdomaus, pradeda nutilkinėti – tai pirmasis ženklas, kad dresuoti šuniuką atviroje erdvėje nebus taip paprasta. Vienas teigiamas dalykas – jo prieraišumas, tai gelbsti įvairiose situacijose.

Nežinantiems, ką reiškia „tilktis“, siūlome pasižiūrėti šitą video ir atkreipti dėmesį į šuns sustingimą:

Na o pabaigai, šiek tiek šio mielo šuns nuotraukų:

Parengta pagal: http://www.greatdogsite.com

Nuotrauka iš: www.dailypuppy.com

Šunų veislės: foksterjeras

Viktorija — Tue, 30 Jun 2009 07:44:02 +0000

Foksterjeras – nedidelis, linksmas bei labai judrus šuo, puikiai tinkantis žmogui, mėgstančiam sportą, išvykas į gamtą.

Nors taip neatrodytų iš pirmo žvilgsnio, bet tai viena iš agresyviausių terjerų veislių. Būdamas mažo ūgio šis šunelis nebijo užpulti, aploti ar net krimstelti daug didesniam už save šuniui ar kitam gyvūnui. Pas foksterjerą puikiai išvystytas medžioklės instinktas, todėl jei namie laikote kitų gyvūnų, geriau nepalikite šuns ir jų be priežiūros.

Dėl šių priežasčių foksui reikalinga ankstyva socializacija, fizinis krūvis bei šeimininkas – lyderis, nes tik pajutęs, kad gali perimti vadovaujančią poziciją, šis šunelis pasistengs tai padaryti. Kai taip nutinka, kyla įvairios dominavimo problemos, tokios kaip vietos, maisto saugojimas, perdėtas lojimas ar net agresija šeimininkams.

Veiksmingiausias būdas iškrauti foksterjero energiją, kad elgtųsi ramiau namuose bei būtų lengviau auklėjamas – tai pastovus fizinis krūvis. Šiai veislei būtina kasdien nemažai palakstyti. Puikiai tiks kamuoliuko mėtymas, bėgimas prie dviračio ar meškerės gaudymas(ant ilgo pagalio pririškite šuniuko mėgstamą žaislą ir leiskite jam gaudyti, vilkdami jį žeme).Taip pat nepamirškite foksterjero pasiimti į gamtą ar kaimą, kur jis laisvai galės lakstyti, patenkinti savo medžioklės instinktus gaudydamas peles ar kitus graužikus.

Nuotraukos šaltinis: www.dogfacts.com