Straipsnių tema: "Šunų veislės"

Lenkų žemumų aviganis – avių ir kitų galvijų sargas. Kadangi dienas leisdavo gamtoje, šuns kailis turėdavo atlaikyti įvairias oro sąlygas. Taip susiformavo ilgas, storas plaukas, kuris reikalauja pakankamai priežiūros.
Skaityti toliau »

Pavadinimas jau daug ką pasako – tai medžioklinis šuo. Ši veislė kilo iš Vokietijos, 19 amžiuje. Bavarų pėdsekiai padėdavo surast pašautus žvėris, sekdavo pėdsakais. Tai nėra ypatingai didelių proporcijų ir svorio šunys – patinų ūgis 47 – 52 cm., kalyčių 44 – 48 cm. Svoris svyruoja nuo 20 iki 25 kilogramų.

Kadangi šunų prigimtinis tikslas – medžioti, šeimininkas, turintis tokius pat poreikius yra idealus variantas keturkojui. Tačiau jie puikiai gali gyventi ir šeimose. Tik nepamirškite, kad tai aktyvus gyvūnas, kuriams reikalingas pastovus judėjimas ir fizinis krūvis. Taip pat svarbu paminėti, kad ši veislė yra kraujo ir kitų kvapų sekimo specialistė, todėl kiemas, kuriame bus paleistas šuo turi būti gerai aptvertas. Bavaras yra pakankamai judrus ir išradingas, todėl kartais nepatingėkite apžiūrėkite, ar teritorijoje nepadaryti „slapti“ išėjimai.

Bavarų pėdsekiai nera linkę į vienatvę, todėl bus tikrai nelaimingi, jei jūs paliksite juos ilgesniam laikui vienus. Šie šunys atsargūs su nepažįstamais, tačiau neturėtų būt labai drovūs ar agresyvūs.

Tai protingas šuo ir, jei jis gerbia savo šeimininką, jam yra malonu paklusti ir atlikti įvairias komandas. Mokyti reikėtų pradėti nuo ankstyvo amžiaus ir naudoti tik teigiamą motyvaciją, be jokio smurto. Tai įkvėps šunį daryti viską, kad šeimininkas būtų patenkintas. Kantrybė, gerumas ir nuoseklumas – raktas, norint užauginti turėti gerą ir atsidavųsį augintinį.

Plačiausiai paplitusia ir labiausiai pripažinta šunų veisle Lietuvoje galima laikyti vokiečių aviganius. Jų dresūra nesudėtinga, o “nulipdyti” iš vokietuko galima viską, ko tik geidžia širdis: vedlį, sargą ar sportininką. Daugumą aviganių, turinčių stiprias darbines sąvybes, grobio instinktą, įprasta dresuoti  su “draivu” – veržlumu, jie mielai dirba matydami virvę ar kamuoliuką, žaisdami su jais. Šios veislės šuniuką nėra sudėtinga išmokyti elementarių paklusnumo komandų, tačiau, kaip ir visus šunis, būtina iškrauti fiziškai, nes, kitu atveju, jo žaidimai pasidarys grubūs.

Komondoras – vengrų aviganis, išvestas galvijų bandų apsaugai nuo plėšrūnų. Šis išskirtinės išvaizdos galiūnas gali pavergti Jūsų širdį, tačiau jo grožis reikalauja daug priežiūros, o charakteris - nuoseklaus darbo. Susipažinkime su komondoru iš arčiau.

Skaityti toliau »

Bedlingtono terjeras – tai buvęs mažų gyvūnėlių (ūdrų, žiurkių, lapių) medžiotojas. Šie simpatiškos išvaizdos šuniukai dėl panašumo į ėriuką patinka daugeliui. Šiuo metu veislė tapo dekoratyvine, nors neprarado savo sportinių sąvybių:

Bedlingtono terjeras kaip dauguma terjerų – drąsus, ryžtingas, probleminėse situacijose nenusileidžia. Nors namie – jis meilus šeimos draugas, mylintis vaikus. Tačiau, kaip ir visi medžioklinę prigimtį turintys šunys, mėgsta aktyvų laiko leidimo būdą. Šios veislės šunims būtini ne tik kasdieniai pasivaikščiojimai, tačiau ir palakstymai atvirose erdvėse.

Bedlingtono šuniukai nesunkiai dresuojami, mėgsta bendrauti su žmonėmis:

Bedlingtono terjero priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau reikalauja ne tik trimingavimo užaugus kailiui, bet ir kasdienio darbo: kasdien šukuoti kailį kietu šepečiu, kad nesusiveltų.

Kangalas – labai didelis, stiprus, stambių kaulų šuo. Patinų ūgis 77-86cm, svoris 60-66 kg, patelių – 72 – 77cm, svoris 41-54 kg. Idealus kangalo veislės šuo turi būti ramus, kontroliuojamas, nepriklausomas ir sargus. Šie šunys gali būti abejingi nepažįstamiems, bet gerai išauklėti, socializuoti turkų aviganiai yra draugiški žmonėms, ypač vaikams. Jei šuo bus tinkamai mokytas, jis bus ištikimas, atsidavęs, mylintis šeimos narys. Šiam tikslui pasiekti kangalui reikalingas šeimininkas – lyderis, turintis tvirtesnį charakterį už šiaip užsispyrusį kangalą.

Turkų aviganiui gyvenimas bute netinkamas. Šios veislės atstovams reikia didelės teritorijos. Kasdien jie turi gauti fizinį bei psichologinį krūvį. Kangalo veislės šuo netinka nepatyrusiems šeimininkams, jiems būtų per sunku šį šunį suvaldyti bei tinkamai išauklėti.

Ar žinote ką nors apie bulterjero veislės šuniukus? Manau, kad žinote, bet žinote nemažai ir netiesos. Aplinkinių ir spaudos sudaryta nuomone, apie pitbulterjerus, Starfordšyro terjerus ir bulterjerus yra ganėtinai klaidinga. Šie ypatinga išvaizda ir puikiu charakteriu pasižymintys šuniukai yra vieni iš įdomiausių ir unikaliausių veislių.
Skaityti toliau »

Basenji – mažas, trumpaplaukis ir atletiškas šuo,  kilęs iš Afrikos. Dėl jų raukšlėtos kaktos, daugumai žmonių šie šunys atrodo visada susirūpinę. Dėl ilgų kojų, Basenji judesys labai panašus į arklio. Kai šie šunys bėga visu greičiu – jų kojos vos liečia žemę. Jie džiaugiasi galėdami daryti tai, dėl ko gimė: medžioti ir bėgioti.

Vienas geriausiai žinomų Basenji bruožų – jie niekada neloja. Tai nereiškia, kad šie šunys yra labai tylūs ir neskleidžia jokių garsų. Šie šunys gali verkšlenti, inkšti, staugti, rėkti, tylėti – viskas priklauso nuo šuns nuotaikos. Kai Basenji nusiminęs, jo skleidžiamas garsas panašus į moters ar vaiko klyksmą, gaidžio giedojimą. Apskritai, jei jie nori būti išgirsti, jie žino, kaip tai padaryti.
Skaityti toliau »

Jau aptarėme keletą išskirtinių veislių, ši – taipogi ne eilinė. Kurtsharas – tai šuo, skirtas medžioklei, ištikimai draugystei, nenuilstamoms kelionėms kartu, ar net Agility.
Skaityti toliau »

Foksterjeras – nedidelis, linksmas bei labai judrus šuo, puikiai tinkantis žmogui, mėgstančiam sportą, išvykas į gamtą.
Skaityti toliau »