(Balsavo: 6)
Australų aviganis, JAV vadinamas tiesiog Aussie, priskiriamas aviganiams. Jų specializacija-darbas fermoje arba rančoje. Aussie kilęs iš Šiaurės Amerikos. Bet galutiniai veislės standartai susiformavo JAV. Tikroji veislės atsiradimo istorija turbūt visada liks mįslė, bet manoma, kad australų aviganis yra kilęs iš baskų aviganių. Skaityti toliau »
(Balsavo: 8)
Jorkšyro terjeras – viena iš populiariausių veislių. Tai mažos veislės atstovas, išsiskiriantis savo gražia išvaizda, bei nepaprasto švelnumo kailiu, kuris nesukelia alergijos ir yra panašus į žmogaus plaukus.
Šios veislės šunys yra gan energingi, drąsūs ištikimi ir protingi. Tik reikia nepamiršti – tai ne žaislas, ar dekoracija. Jie, kaip ir kiti terjerai – linkę dominuoti. Dažna šeimininko klaida – per didelis šių šunelių lepinimas ir sužmoginimas. Po to seka įvairios problemos, tokios kaip šuns agresija, pernelyg didelis pavydumas, perdėta baimė, nerimas ar pan. Skaityti toliau »
(Balsavo: 10)
Maltos bišonas su žmonėmis gyvena jau daugybę metų. Tai labai sena veislė, anksčiau be galo mėgiama damų, kurios šunelius vadindavo „šilta antklode“ ar „rankoviniu šunimi“.
Tai nedidukas šunelis, labai išsiskiriantis savo dailia išvaizda bei kailiu. Kailis neturi povilnės, todėl tinka alergiškiems žmonėms. Taip pat šis šuo yra puikus kompanionas, kuris be galo mėgsta žmogaus draugija. Nors ūgiu šie šunys nepasižymi, jie linkę būt labai drąsūs, bebaimiai. Dėl šios priežasties jiems reikalinga ankstyva socializacija, nuteikimas, kad esamoje aplinkoje nėra priešų. Skaityti toliau »
(Balsavo: 2)
Lenkų žemumų aviganis – avių ir kitų galvijų sargas. Kadangi dienas leisdavo gamtoje, šuns kailis turėdavo atlaikyti įvairias oro sąlygas. Taip susiformavo ilgas, storas plaukas, kuris reikalauja pakankamai priežiūros.
Skaityti toliau »
(Balsavo: 8)Pavadinimas jau daug ką pasako – tai medžioklinis šuo. Ši veislė kilo iš Vokietijos, 19 amžiuje. Bavarų pėdsekiai padėdavo surast pašautus žvėris, sekdavo pėdsakais. Tai nėra ypatingai didelių proporcijų ir svorio šunys – patinų ūgis 47 – 52 cm., kalyčių 44 – 48 cm. Svoris svyruoja nuo 20 iki 25 kilogramų.
Kadangi šunų prigimtinis tikslas – medžioti, šeimininkas, turintis tokius pat poreikius yra idealus variantas keturkojui. Tačiau jie puikiai gali gyventi ir šeimose. Tik nepamirškite, kad tai aktyvus gyvūnas, kuriams reikalingas pastovus judėjimas ir fizinis krūvis. Taip pat svarbu paminėti, kad ši veislė yra kraujo ir kitų kvapų sekimo specialistė, todėl kiemas, kuriame bus paleistas šuo turi būti gerai aptvertas. Bavaras yra pakankamai judrus ir išradingas, todėl kartais nepatingėkite apžiūrėkite, ar teritorijoje nepadaryti „slapti“ išėjimai.
Bavarų pėdsekiai nera linkę į vienatvę, todėl bus tikrai nelaimingi, jei jūs paliksite juos ilgesniam laikui vienus. Šie šunys atsargūs su nepažįstamais, tačiau neturėtų būt labai drovūs ar agresyvūs.
Tai protingas šuo ir, jei jis gerbia savo šeimininką, jam yra malonu paklusti ir atlikti įvairias komandas. Mokyti reikėtų pradėti nuo ankstyvo amžiaus ir naudoti tik teigiamą motyvaciją, be jokio smurto. Tai įkvėps šunį daryti viską, kad šeimininkas būtų patenkintas. Kantrybė, gerumas ir nuoseklumas – raktas, norint užauginti turėti gerą ir atsidavųsį augintinį.
