Tęsiame JAV kinologės Casey Lomonaco tezių apžvalgą. Šį kartą pristatysime šeipingą – vieną iš pagrindinių šuns elgesio mokymo būdų, kurio apibrėžimo net nežinodami šeimininkai neretai pritaiko savo augintiniams.

Šeipingas – vienas iš gyvūnui naudingiausių mokymo būdų.

Skirtumas mokant šeipingo būdu yra toks, jog visi gyvūno netinkamai pasirinkti variantai ignoruojami, o skatinama elgtis tinkamai skatinant bent mažiausią postūmį siekiamo tikslo link. Pvz., jei norėtume išmokinti šunį judėti objekto link, turėtume skatinti šiuos veiksmus: galvos pasukimas objekto link, kūno pasisukimas objekto link, letenos pajudinimas objekto link vieną kartą, kelis kartus, kelių žingsnių padėjimas ir judėjimas į objekto pusę ir t.t. Tad mokant šeipingo būdu labai svarbu stebėti šunį ir mokėti suskaidyti jo elgseną į daug mažyčių dalelių.

Šeipingo mokome pasitelkdami klikerį arba žodinį žymeklį (markerį). Šuo gali pasiūlyti elgseną žymiai greičiau nei to tikitės – taip elgiasi klikerio „ragavę“ šunys.

Klikerio nespaudimas suteikia tiek pat daug informacijos kiek ir klikerio paspaudimas. Nepaspaudus klikerio šuo dažnai laukia ir bando siūlyti kitokias elgsenas. Jei šuo sunkiai ir retai siūlo elgseną, reiškias, jog suskaidėte ją į per mažai dalelių.

Pvz., jei norėtumėte išmokyti Reksą gultis ant kilimėlio šeipingo būdu, klikerį reikėtų nuosekliai spausti už šiuos kriterijus:

1. Reksas žiūri į kilimėlį

2. Reksas žengia kilimėlio link

3. Reksas uždeda vieną leteną ant kilimėlio

4. Reksas uždeda dvi letenas ant kilimėlio

5. Reksas uždeda keturias letenas ant kilimėlio

6. Reksas išbūna kelias sekundes ant kilimėlio

7. Reksas atsisėda ant kilimėlio

8. Reksas sėdėdamas nulenkia galvą ant kilimėlio

9. Reksas judina pirmyn priekines letenas, galinės letenos guli ant kilimėlio

10. Reksas atsigula ant kilimėlio

Iš principo toks pratimas skaidomas į dvi dalis :

a) Išmokyti užlipti ant kilimėlio

b) Išmokyti išstovėti, išbūti ilgiau ant kilimėlio

Po kiekvieno pratimo pageidaujama skanėstą mesti kuo atokiau nuo kilimėlio, su žaislu taip pat žaisti atokiau. Galima net toliau numesti žaislą, kad šuo sugrįžęs vėl patektų į pradinę situaciją šalia Jūsų ir kilimėlio. Taip pat reikėtų keisti ir savo pozicijas (pabandyti šalia kilimo pabūti iš visų  pusių), kad šuo nesuprastų, jog Jūs laukiate jo atsigulimo ant kilimėlio tik tada, kai stovite priešais.

Kai šuo įvykdo 8 iš 10 atsigulimų, galima prijungti žodinę komandą. Prie veiksmo prijunkite žodinę komandą tik tada, kai šuo intensyviai siūlo elgseną.

Šeipingo būdu galima išmokyti neįprastų elgsenų ir suteikti šunims daugiau pasitikėjimo. Šeipingas yra gera protinė mankšta: 5 minutės šeipingo darbo nuvargina šunį taip pat kaip jo kūną nuvargina 45 minutės pasivaikščiojimo. Šis principas moko vedlį ar trenerį stebėti gyvūną bei sparčių klikerio įgūdžių, teisingai nustatyti kriterijus. Abu – šunį ir jo vedlį – šeipingas moko kūrybingumo ir originalumo.

Nuotrauka: www.squidoo.com
Šaltinis: www.dogster.com

Kodėl ši elgsena ir mokymo būdas yra svarbūs ?

Išmokę šios elgsenos galite patraukti šunį nuo kelio, nuvesti į vonią nepaliesdami jo. Taip pat galite nekonfrontuodami nuvesti šunis nuo baldų, pakviesti iš narvo, automobilio ar aplankyti veterinarą. Ir visų šių veiksmų galima išmokyti neliečiant antkaklio, netampant už pavadžio bei kitaip neverčiant eiti per prievartą.

Tai taip pat geras būdas išmokyti šunį stebėti Jūsų kūną. Mokslininkai seniai įrodė, jog šunys geriau supranta žmogaus kūno kalbą nei žodžius. Taikinys – ranka šuniui yra geras ir aiškus ženklas, matomas net per atstumą. Dažnai mokant šunį atbėgti pas šeimininką šuo pradžioje bėga pas šeimininką, po keleto akimirkų metasi kita kryptimi. Jei kviesdami šunį prijungsite targetingo elgseną, šunį turėsime tiesiai priešais savo kūną, o vėliau nekils problemų uždedant pavadėlį ar antkaklį.

Targetingo būdu galite išmokyti bailius šunis nustoti bijoti rankų ir rankų mostų, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, siūlyti rankos kontaktą.  

Tai taip pat gera alternatyva lojantiems ir puolantiems šunims. Jei išmokysite šunį „prilipti“ prie rankos, jis neturės laiko kada loti.

Rankos lietimas yra targetingo mokymo pradžia. Liesti išmokyti galima bet kurią kūno vietą. Tai ypač svarbu ruošiant šunis obedience sportui ar neįgaliojo pagalbai. Štai kaip targetingą pristato Karen Pryor: http://clickertraining.tv/product.html?item=FREE-03.

Targetingo elgsenos negalima išmokyti fiksavimo principu. Labai retas šuo iš karto supras, jog šeimininkas nori, kad paliestų jo ranką ar kokį daiktą. Liesti bei atnešti daiktus kaip aliarmo skambutis, telefonas ir t.t. mokomi šunys – neįgaliųjų pagalbininkai. Targetingo būdu naujų elgsenų išmoksite greičiau nei šeipingo. 

Dažniausiai nutinkančios problemos mokant targetingo būdu – prasti klikerio mechanikos įgūdžiai. Jei esate naujokas, mokantis klikeriu, suprasti šiems principams prireiks laiko.

Malonaus darbo targetingo principu !

1. Mikroschema. Tai paprasta, neskausminga ir geriausiai kambariniams šunims, kurie dažnai vaikšto be pavadžio, tinkanti priemonė. Veterinaras šuniui po oda įleidžia ryžio grūdo dydžio mikroschemą. Kartu su kontaktine informacija, mikroschemos numeris pridedamas į gyvūnų registracijos įmonės ir modernesnių veterinarijos klinikų duomenų bazes. Mikroschemos neįmanoma pamesti, ji veikia visą šuns gyvenimą.

2. Radijo siųstuvas. Antkaklis su radijo siųstuvu tinka lauke gyvenantiems ir energingiems šunims. Jie komplektuojami skirtingų dydžių kartu su radijo imtuvu, kuris pradeda pypsėti artėjant link šuns. Dauguma šių įrankių gali siųsti ir priimti signalus nuo 1 iki 6 km atstumu, priklausomai nuo vietovės ir fizinių kliūčių. Žinomesnės firmos: Pettraz ar Innotek.

3. GPS sistema. Prisijunkite prie gyvūnų paieškos sistemos (pvz., www.globalpetfinder.com ) ir sukurkite virtualią tvorą, kurios ribose Jūsų šuo gali laisvai lakstyti. Kai tik tai padarysite, Jūsų nustatytos ribos bus automatiškai nusiunčiamos į GPS įrenginį, prisegtą prie gyvūno. Jei šuo išeis iš nurodytos erdvės, Jums bus pranešta į mobilųjį, išmanųjį telefoną ar kompiuterį. Iš šio įrenginio Jūs taip pat galite tiksliai sužinoti šuns buvimo koordinates. Žinomesnės firmos: Garmin.

Visos šios technologijos turi ne tik privalumų, bet ir nemažų trūkumų. Pvz., mikroschema neparodo šuns buvimo vietos, radijo siųstuvas tai padaro apytiksliai. Ne visi interneto tiekėjai leidžia susisiekti su GPS sistema Jūsų norimoje teritorijoje. Jei paieškos trunka ilgai, gali pavesti ir baterija. Tad geriausiai šunį laikyti uždaroje teritorijoje arba voljere, o jei nėra tokios galimybės, gal geriau nereikia ir šuns.

Šaltinis: www.ehow.com

21 patarimas efektyviam darbui klikeriu:

1. Efektyvioms treniruotėms reikalingi efektyvūs paskatinimai.

Kol šuniukas dar jaunas atraskite kiek įmanoma daugiau jį skatinančių žaislų, maisto ar veiksmų. Nesugadinkite šuns apetito ir išmokykite šunį žaisti su kuo daugiau skirtingų objektų. Į grobį ir maistą stipriai reaguojantys šunys klikeriu treniruojami lengviausiai.

Taip pat yra naudinga sukurti paskatinimų pakaitalų arsenalą, kuriais pakeistumėte įprastus paskatinimus (pvz., plekšnojimas rankomis per šuns kailį gali tapti efektyviu paskatinimu, jei su juo asocijuosite maitinimą ar žaidimą). Tai svarbu: išmokykite šunį dirbti už daiktus, kurių jis nori konkrečioje aplinkoje. Tad sistemingai kurdami daugybę paskatinimų ir jų pakaitalų neturėtumėte užstrigti ir nusibosti vien su „klik“ ir kąsniu.

2. Šunį gerai socializuokite, išmokykite, kaip reikia elgtis tarp kitų šunų. Jei šuo visą dėmesį sutelkęs į aplinką ar stengiasi ją kontroliuoti, klikerio treniruotės tada tampa bergždžiomis.

3. Jei norite išspręsti treniruotėse iškilusias problemas, turėtumėte pasitikrinti: 1) paskatinimo laiką, 2) kriterijus, 3) paskatinimų dažnį ir 4) paskatinimų kokybę prieš ieškant sudėtingesnių sprendimų.

4. Siekite kuo “švaresnių” treniruočių. Venkite prastų treniravimo manierų (viliojimo maistu, barimo, pakartojamų komandų, rankų laikymo kišenėje prieš klikerio paspaudimą, susilenkti dirbant su šunimi, matomo skanėstų krepšelio, skatinančios rankos, pakeltos priešais pilvą/krūtinę, mažo paskatinimų dažnumo, neplanuotų kriterijų ir t.t.). Praktikuokite savo mechaninius klikerio įgūdžius. Įsirašinėkite savo klikerio užsiėmimus, stebėkite, lankykite klikerio užsiėmimus pas trenerį ar, jei galite, apsilankykite vištų klikerio stovykloje!

5. Pradėkite anksti sukurdami daug siūlomų įgūdžių. Nereikalaukite tikslumo, to išmokysite vėliau. Geriau išmokykite daugelio elgsenų, kad Jūsų šuo taptų “kūrybingu”. Tada galite išmokyti “sklandaus” elgesio.

6. “Sklandaus” elgesio išmokymas yra esminis mokant klikerio principu. Klikeriu išmokytos elgsenos, neatliekamos “sklandžiai”, yra bevertės realiose sąlygose ar varžybose. Pradėkite mokyti vietoje be trukdžių. Išmokykite šunį “sklandžiai” elgtis vietose be trukdžių ir tik tada mokykite lauke.

7. Pradiniuose mokymosi etapuose skatinkite dažnai. Idealu, kad šuo gautų paskatinimą kas 3 – 5 sekundes (priklausomai nuo elgsenos, kurią mokote). Laukti ilgai gyvūno elgsenos stovint šalia šuns su klikeriu, kol pasielgs teisingai – negera praktika.

8. Jei šuo teisingai pakartoja veiksmą 80% tikslumu (8 kartus iš 10), galite pasunkinti uždavinį. Jei šuo atlieka veiksmą pakartoja mažiau nei 80% tikslumu, laikinai sumažinkite kriterijus. Tai duos greitesnį progresą ir labiau patikimą elgseną. Bet nepamirškite, 80% taisyklė yra tik rekomendacija, o ne gamtos dėsnis !

9. Naudokite aukštesnės vertės paskatinimus mokydami naujas elgsenas, sudėtingas elgsenas, energingas elgsenas ar kai aplinkui yra daug trukdžių.

10. Svarbiausias dalykas – tiksliai paspausti klikerį, tačiau nepamirškite, jog šuo mokosi ir po paspaudimo. Skatindami kai kurias elgsenas greitesnių rezultatų galite pasiekti keisdami paskatinimo davimo būdą (ne tik spausdami klikerį). Tai yra taip vadinamas “strateginis paskatinimo atsiradimas” arba “atlygio padėjimas”. Ir tai itin svarbu treniravimosi pradžioje. Nepripraskite prie vieno paskatinimo davimo būdo visam gyvenimui. Kai elgsena jau išmokta, vertėtų ją užtvirtinti paduodant iš įvairiausių vietų, mėtant ant žemės iš distancijos, kad šuo parodytų elgseną nepriklausomai iš kur atsiranda skanėstas ar žaislas.

11. Mokant naudojuosi tokia strategijų seka: 1) kiek įmanoma mažiau pagalbos, 2) kiek įmanoma mažiau klaidų , 3) kiek įmanoma greitesnis progresas, 4) po visko – kuo mažiau klaidų korekcijos. Pasirinkite treniravimosi techniką, kuria galėsite siekti šios sekos. Pradžioje rekomenduojame pasirinkti šeipingą (elgesio formavimą) / fiksavimą. Kad šeipingas pavyktų lengviau, atkreipkite dėmesį ir pritaikykite aplinką. Jei šeipingo būdu dirbti sudėtinga ir daug klystama, naudokite targetingą (taikinio elgseną). Viliojimas gali būti tik paskutinė priemonė, ir jo turėtų būti kuo greičiau atsisakoma.

12. Atminkite, jog šuns elgesio intensyvumas yra sąlygojamas kartu su elgsena. Todėl gera praktika būtų energingas, intensyvias elgsenas (atbėgimą, šuolius, ir t.t.) treniruoti, kai šunys yra energingi – treniruočių pradžioje. O lėtas, statines elgsenas (šliaužimą, gulėjimą ir t.t.) kuo arčiau treniruočių pabaigos, kai šuo jau atsipalaidavęs ir ramus.

13. Kai tik elgsena tampa „sklandžia“, galime pradėti ją mokyti valdyti komandomis (jei to reikia šiai elgsenai). Nepraraskite šuns siūlomos elgsenos visiškai, jos gali prireikti, jei norėsite sustiprinti komandą ar „nušlifuoti“ pačią elgseną.

14. Pakartotinai treniruokite pagrindinius įgūdžius ir kitas Jums svarbias elgsenas (tai elgsenoms suteiks ypač didelį „sklandumą“). Jums prireikus visada nujausite klaidos ribas.

15. Jei norite greitai progresuoti, treniruokitės dažnai, kiekvieną dieną. Jei manote, jog treniruotis reikia išnaudojant kiekvieną dienos valandą, geriau padarykite kelių dienų pertrauką prieš mokydami kitą elgseną. Atrodo, jog šunys mokosi per pertraukas… Kai šuo pailsėjęs, iš treniruočių išgausite daugiau naudos. Jei norite treniruotis daug ir kasdien, šuo prie to turi priprasti palaipsniui, ir Jums prireiks tam tinkamos šuns veislės.

16. Kad šuo mokytųsi efektyviai klikerio treniruotėse nenaudokite bausmių ir viliojimo. Bausmės ir viliojimas maistu veikia, jei juos naudoji teisingai, tačiau šias technikas panaudojus klikerio treniruotėse, jos mažina treniruočių efektą.

17. Kuo dažniau išmokykite šunį naujų elgsenų. Nėra svarbu, ar mokote triuką, ar paklusnumo komandą – tai geriausias būdas evoliucionuoti kaip treneriui.

18. Klikerio metodika šunų pasaulyje yra pakankamai nauja ir dar sparčiai auga, keičiasi. Tad nuolat atsinaujinkite informaciją. Internete ir knygose rasite nemažai gerų patarimų bei naudingos informacijos. Bendraukite su kitais klikerio treneriais. Jei taip nesielgsite, greitai galite „užstrigti“ viename taške.

19. Klikerio principas dešimtis metų studijuotas moksliškai. Tačiau neišsigąskite mokslinių terminų. Kai tik gerai išmoksite pagrindinius principus, savo šunį išmokysite praktiškai bet ką!

20. Neapsiribokite klikeriu treniruodami tik savo šunis. Mokymosi principus perkelkite į savo asmeninį gyvenimą. Naudokite teigiamą skatinimą bendraudami su vaikais, sutuoktiniais, draugais, kolegomis ir t.t. Tai gali pakeisti Jūsų gyvenimą. Jei mokote žmones, išmokite Tag Teach.

21. Jei atradote naują mokymo metodą, efektyvesnį už klikerio, tuojau pat pradėkite mokyti šiuo metodu ir niekada neatsigręžkite atgal!

Apie pamokų autorius:

Morten Egtvedt ir Cecilie Koeste – vedę klikerio dresūros treneriai iš Norvegijos, priklauso Karen Pryor akademijai (didžiausiai akademijai pasaulyje, skirtai pozityvinei šunų dresūrai klikeriu). Morten ir Cecille yra vedantieji klikerio treneriai Skandinavijoje.

Su retriveriais treneriai dalyvauja obedience ir pėdsekystės varžybose. Norvegijos darbinių šunų čempionatuose su šiais šunimis ne kartą užėmė aukštas vietas.

Morten ir Cecillie 19 metų dirba mokydami šunis ieškoti ir gelbėti žmones. Be to, Cecillie dalyvauja varžybose su klikeriu dresuojamu žirgu.

Morten 13 metų dresuoja šunis kariškiams ir yra sertifikuotas Norvegijos armijos kinologas – instruktorius. Mortenas yra biologas, baigęs psichologiją, Cecillie turi psichologijos mokslo daktaro laipsnį. “Canis” dresūros mokykla turi filialų net 21 Norvegijos, Švedijos ir Danijos mieste.

Dresūros principus, kuriais moko, treneriai pristato knygoje: Clickertraining: The 4 Secrets of Becoming a Supertrainer.

Nuotrauka: www.petropolispark.com

Kodėl reikia šunį socializuoti nuo jaunų dienų? Socializacijos stygius ateityje gali sukelti įvairių šuns elgsenos problemų, tarp jų – ir agresiją, baimę, vengimą. Šios ir kitos elgsenos problemos neretai sugadina šeimininko ir šuns santykius, šeimininko ir šuns keliai, deja, dažnai išsiskiria.

Pagal užsienio specialistų rekomendacijas, kol šuniui sukaks trys mėnesiai, jį reikia supažindinti su kiek įmanoma daugiau skirtingų žmonių, gyvūnų, stimulų ir aplinkų. Tačiau supažindinimas turi vykti pamažu, atsargiai ir saugiai, kad šuniui nebūtų sukeltos perdėtos baimės, užsiblokavimo nuo aplinkos ar jos vengimo elgsenos.

Įdomu, jog Amerikos Gyvūnų Elgsenos Veterinarų Sąjunga (American Veterinary Society of Animal Behavior) ne tik rekomenduoja socializuoti šuniukus iki 3 mėn., bet ir siekia šiems gyvūnams sukurti ankstyvojo socializavimo standartą.

Deja, iki šiandienos tokio socializavimo standarto dar nesukurta, nes vyksta plačios diskucijos apie nepaskiepytų šuniukų infekavimo galimybę (kol nesusiformuoja imunitetas). Šiems gyvūnams suteikti mokymosi, socializavimosi sąlygas (specialias patalpas, kvalifikuoti specialistai, veterinarai ir t.t.) yra gana sudėtingas uždavinys, tai gali padaryti tik didesnės šalys.

JAV Veterinarų sąjunga drąsiai rekomenduoja nesibaiminti jaunų šuniukų kontakto, nes mano, jog motiniško ir įgyto imuniteto šuniui turi pakakti. Tuo tarpu nemažai dresūros mokyklų jau turi specialias klases jauniems šunims, negavusiems paskutiniojo būtino skiepo (antro ar trečio), ir jose sėkmingai veda užsiėmimus bei priima šuniukus mokytis nuo 7 – 8 gyvenimo savaitės.

Tačiau, jei nėra kitos galimybės, su šunimi galima užsiimti ir namie. Štai kokius įgūdžius šuniui rekomenduojama įgyti iki kol sukaks trys mėnesiai (Dee Ganley):

Švelnus elgesys liečiant

Žaidimas su objektais

Kvapų patyrimas

Garsai

Matyti žmonių tipai

Žaidimas su žmonėmis

Kramtomi objektai

Kiti gyvūnai

Mokymas namie

Mokėjimas pasilikti vienam

Pažintis su vaikais

Paruošimas pas veterinarą, kirpėją

Vaikščiojimo paviršiai

Patyrimai

Į lenteles įrašę šuns naujų pojūčių patyrimo ir adaptavimosi laikus (pvz., savaitėmis) pamatysite, kaip Jūsų augintinis tobulėjo ir taikėsi prie jį supančios aplinkos.

Nuotrauka: http://www.puppy-training-solutions.com

Literatūra:

1. AVSAB position statement on puppy socialization. www.AVSABonline.com
2. Dee Ganley. “Puppy weekly socialization chart”. www.deesdogs.com

Į klausimą, kaip mes „šnekamės“ ir elgiamės su šunimis, galima atsakyti, savo elgesį „suskaidžius“ į bihevioristinį elgesio kvadrantą, kuris parodo žmogaus ir šuns santykių perspektyvą.

Susipažinkime su elgesio kvadrantu ir elgsenų pavyzdžiais, kai šuo mokomas sėdėti ir atbėgti (komandų „sėdėt“ ir „pas mane“).

Lentelė Nr. 1. Elgesio kvadrantas [1].

Kokioje kvadranto pusėje esate Jūs? Gal dabar paprasčiau tapo suprasti savo kasdienius veiksmus? Juk kiekvieną dieną skatinate arba baudžiate šunį, modeliuojate jo elgesį fiziškai arba viliodami maistu ir tikėdamiesi, jog jį mokote.

Pradėję analizuoti savo elgesį ir tai, kaip Jūs bendraujate su šunimi, nesuskubkite gąsdintis pavadinimų „bausmė“ ar „fizinis“ ir nedarykite skubotų išvadų. Jūsų bendravimas su šunimi yra unikalus, todėl toks, kokį jį susikūrėte, greičiausiai, ir yra toks, koks reikalingas. Tačiau nepamirškite, jog  šalia griežtų bausmių yra švelnesnių jų alternatyvų. Juk sodinant labai savimi pasitikintį šunį, kartais gali prireikti ir švelnaus dubens paspaudimo.

Literatūra:

1. Catherine Toft. “Examples — applying operant training”. http://www.r-plusdogtraining.info

Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/brokenlens/

Taip, trukdžiai kartais sukelia problemų. Ypač suaugusiems sveikiems patinams gali būti sudėtinga mokytis ir dirbti tarp kitų šunų, jei jie niekada nėra buvę mokyti dirbti aplinkoje, kurioje yra trukdžių.

Tačiau daugumai šeimininkų nėra ko nerimauti dėl šuns išsiblaškiusio elgesio – tokį šuns elgesį galima pakeisti, jį išmokius „sklandžiai“ elgtis aplinkoje, kurioje yra trukdžių.

Šuo, kuris aplinkoje be trukdžių vidutiniškai apie 15-20 kartų per minutę noriai atsisėda, atsigula, liečia pelės kilimėlį ir pan., įprastai gali atlikti tiek pat veiksmų ir aplinkoje su trukdžiais, – net jei ir niekada nebuvo mokytas tokioje aplinkoje iki šiol.

Jei šuo yra tinkamai išmokytas elgsenų, trukdžiai patys savaime neturi arba turi labai silpną įtaką šuns dėmesiui. Tačiau, jei daugelis šuns elgsenų mokoma maistu rankoje, o vėlesniuose mokymo etapuose jo neatsisakoma, net ir po ilgo mokymo laiko galima nesulaukti tinkamų rezultatų.

Tad praktikuokite ir mokykite šunį elgsenų kiekvieną dieną!

Apie pamokų autorius:

Morten Egtvedt ir Cecilie Koeste – vedę klikerio dresūros treneriai iš Norvegijos, priklauso Karen Pryor akademijai (didžiausiai akademijai pasaulyje, skirtai pozityvinei šunų dresūrai klikeriu). Morten ir Cecilie yra pagrindiniai klikerio treneriai Skandinavijoje.

Treneriai su retriveriais  dalyvauja obedience ir pėdsekystės varžybose, Norvegijos darbinių šunų čempionatuose su šiais šunimis ne kartą užėmė aukštas vietas.

Morten ir Cecilie 19 metų dirba, mokydami šunis ieškoti ir gelbėti žmones. Be to, Cecilie dalyvauja varžybose su klikeriu dresuojamu žirgu.

Morten 13 metų dresuoja šunis kariškiams ir yra sertifikuotas Norvegijos armijos kinologas-instruktorius. Morten yra biologas, baigęs psichologiją, Cecilie turi psichologijos mokslo daktaro laipsnį. „Canis“ dresūros mokykla turi filialų net 21 Norvegijos, Švedijos ir Danijos miestuose.

Dresūros principus, kuriais moko, treneriai pristato knygoje Clickertraining: The 4 Secrets of Becoming a Supertrainer.

4 diena

Sugrįžkite su šunimi į tą pačią vietą, kur buvote vakar dieną, ir tuo pačiu atstumu nuo trikdžių, kur šuo noriai dirbo. Atlikite minutės trukmės dėmesio lavinimo pratimą. Jei šuo kreipia dėmesį į Jus, paėjėkite dar keletą žingsnių trikdžių link, t.y. sumažinkite atstumą iki trikdžių. Tada vėl laukite šuns dėmesio ir, jei nuspėjate, kada šuos atkreips dėmesį į Jus, prijunkite komandą.

Tyrimai rodo, kad šuo susikuria stiprią asociaciją, 30-40 kartų išgirdęs teisingai su veiksmu sujungtą komandą. Būtent todėl labai svarbu komandą naudoti tik įsitikinus, kad šuo atliks veiksmą.

Jei toje vietoje, kur esate su šunimi, atsiranda koks nors papildomas trikdis, pvz., žmogus ar kitas šuo, arba palaukite, kol jie praeis ir šuo vėl atkreips į Jus dėmesį, arba pasitraukite keletą žingsnių atgal.

Papildomai visų užsiėmimų metu taip pat skatinkite bet kokį šuns žvilgtelėjimą Jums į akis.

5 diena

Grįžkite į tą pačią vietą, kur buvote su šunimi vakar, ir atlikite minutės trukmės dėmesio lavinimo pratimą. Paėjėkite dar arčiau trikdžių link. Kaip ir anksčiau, pasistenkite prijungti šuns vardo komandą. Jei vis tik šuns dėmesį blaško aplinkoje esantys trikdžiai, atsitraukite keletą žingsnelių atgal.

Kaip ir vakar, papildomai visų užsiėmimų metu skatinkite bet kokį šuns žvilgtelėjimą Jums į akis.

6 diena

Pagirkite šunį, kai jis, būdamas per atstumą nuo trikdžių, atkreipia dėmesį į Jus. Atpalaiduokite ilgesnį šuns pavadėlį, leiskite jam pačiam šiek tiek priartėti prie trikdžių ir jais susidomėti. Tuomet žaismingai ir energingai ištarkite šuns vardą ir šiek tiek atsitraukite atgal, neįtempdami pavadžio. Kai tik šuo atsisuka į Jus, paspauskite klikerį ir duokite jam skanėstą – arba į nasrus, arba numesdami ant žemės. Pagirkite šunį keletą kartų, kai tik jis atsisuka į Jus, dar šiek tiek priartėkite prie blaškančių trikdžių šaltinio ir leiskite šuniui būti per atstumą nuo Jūsų. Pakartokite šį pratimą tiek kartų, kiek jį pavyksta maksimaliai atlikti per penkias minutes.

Atliekant pratimus šuns dėmesiui lavinti ir stiprinti, šunį gali kviesti tik šeimininkas, o ne praeiviai.

7 diena

Nueikite į vietą, blaškančią šuns dėmesį, ir pabandykite atlikti praeitos dienos pratimą. Būkite visai šalia trikdžių, leiskite šuniui susidomėti jais ir pabandykite pakviesti šunį vardu.

Jei per vieną dieną šuo teisingai įvykdo virš 100 pakvietimo komandų, tai per 7 dienas šuo vidutiniškai įvykdo apie 1000 pakvietimo komandų. Tai – geras šuns dėmesingumo lavinimo pagrindas. Norint, kad šuo ir toliau visur kreiptų į Jus dėmesį, būtina šias treniruotes tęsti dresūros mokykloje, šuns dėmesį blaškančioje aplinkoje ir kitose vietose, kur susikaupti šuniui yra sunkiau.

Šaltinis: www.wagntrain.com

Toliau aprašomi pratimai stiprina šuns gebėjimą sutelkti dėmesį ir vykdyti Jūsų komandas dresūros aikštelėje bei susitikimuose, kuriuose tuo metu yra ir kitų šunų.

1 diena

Pasirinkite žodį, reiškiantį paskatinimą, kitaip dar vadinamą žymekliu, kaip atitikmenį klikerio paspaudimui. Žymeklis žymės momentą, kai šuo įvykdys Jūsų užduotį ir bus paskatintas. Žinoma, veiksmui pažymėti galite naudoti ir klikerį, tačiau, jei iki šiol jo nenaudojote, Jums pagelbės žymekliai – žodžiai „geras“, „taip“. Nepamirškite, jog žymeklis savaime nėra paskatinimas, tai – atlygio atsiradimo garsas.

„Pakraukite“ žymeklį, ištardami šį žodį ir po jo duodami skanėstą. Nepamirškite, jog žymeklis sakomas pirmiau, ir tik po jo turi sekti skanėstas.

Pirmiausia treniruokitės aplinkoje be trikdžių – namų virtuvėje ar svečių kambaryje. Stebėkite šuns akis: kai tik šuo pažiūri į Jus, paspauskite klikerį arba pasakykite žymeklio žodį ir duokite skanėstą. Neprašykite šuns, kad jis pažiūrėtų į Jus, o laukite ir sulaukę paskatinkite. Darykite tai visą dieną.

Pastebėję didesnį šuns susidomėjimą Jumis per dieną, keletą kartų atlikite dėmesio lavinimo pratimą. Pvz., vieną minutę intensyviai spaudinėkite klikerį ar tarkite žymeklio žodį bei skatinkite skanėstu kiekvieną kartą, kai tik šuo pažiūri į Jus. Pakartokite tai keletą kartų. Tada pažaiskite žaidimą „Akių kontaktas“: paimkite į du delnus skanėstus ir ištieskite abi rankas į šonus pečių lygyje. Neprašykite šuns dėmesio, nekvieskite jo vardu, leiskite pačiam šuniui susiorientuoti. Laukite kantriai, kol jis žiūri į vieną ar kitą ranką su skanėstais. Kai šuo nuo rankų pasisuka ir pažvelgia Jums į akis, ištarkite žymeklio žodį arba paspauskite klikerį ir duokite skanėstą (geriausiai – iš atsitiktinės rankos).

Dienos pabaigoje turėtumėte būti paskatinę ir pagyrę šunį daugiau nei šimtą kartų.

2 diena

Jei galite nuspėti, kada šuo į Jus pažiūrės, prieš šuniui atsisukant, pabandykite ištarti jo vardą. Kai šuo atsisuka ir pažiūri į Jus, ištarkite žymeklio žodį arba paspauskite klikerį ir duokite skanėstą. Jei suklydote ir šuo neatsisuko, grįžkite žingsniuką atgal ir toliau laukite šuns dėmesio. Turite išmokyti šunį suprasti, jog jo išgirstas vardas tampa galimybe gauti skanėstą, jei jis pažiūri į Jus.

Jei šuo per keliasdešimt sekundžių nepažiūrėjo į Jus nė karto, iš karto atlikite minutės trukmės skatinimo pratimą (kaip tai darėte pirmą dieną) – skatinkite šuns siūlomus akių kontaktus per minutę be žodinių komandų. Dabar greičiausiai Jums taps lengviau atspėti, kada šuo atsisuks – tik prieš tai nepamirškite ištarti jo vardo.

Tęskite stebėjimą ir skatinkite šuns į Jus sutelktą dėmesį, žymėdami žodžiu ar spausdami klikerį ir duodami skanėstą.

Pasistenkite per dieną atlikti apie 100 sėkmingų sekų – vardas + pažiūrėjimas – ir jas skatinkite.

3 diena

Išeikite į lauką ir eikite tų vietų link, kur yra daugiau trikdžių, pvz., gyvūnų parduotuvė, šunų parkas. Tačiau į vidų neikite ir nuo tos vietos būkite tokiu atstumu, kad šuo nesidomėtų ta vieta, pvz., per kvartalą. Laukite į Jus sukoncentruoto šuns žvilgsnio. Kai šuo pažvelgia, paskatinkite, kaip darydavote iki šiol. Atlikite pirmą dieną minėtą dėmesio lavinimo pratimą vieną minutę, po jo pabandykite prijungti šuns vardą.

Kodėl Jums reikia laukti ir nesistengti išgauti šuns dėmesio komandomis? Todėl, kad norite išmokyti patį šunį savarankiškai kuo dažniau kreipti dėmesį į Jus.

Nors šunį veskite prisirišę pavadžiu, tačiau Jūsų tikslas – išmokyti šunį kreipti į Jus dėmesį, esant ir be pavadžio. Pasistenkite netampyti pavadžio, norėdami atkreipti šuns dėmesį. Juk norite, kad šuo reaguotų į komandą, o ne į pavadžio patempimą. Jei sunku rankose laikyti klikerį, maistą ir pavadį, šį galite numesti ant žemės, o ant pavadžio galo ar rankenos užlipti.

Per dieną skatinkite kiekvieną šuns kontaktą su Jumis.

Skaitykite antrąją straipsnio dalį: http://www.reksas.lt/kaip-pagerinti-kontakta-su-sunimi-per-viena-savaite-2-dalis/ .

Šaltinis: www.wagntrain.com

Nuotraukos:
www.dogtrainingacademy.org 
dogtrainingonlinetips.com

Praėjusią savaitę pirmoje straipsnio dalyje apžvelgėme bendrąsias šiuolaikines tendencijas ir požiūrį į bausmes, dresuojant šunį. Šįkart pasidomėkime konkrečiau: apie jauno ir vyresnio šuns netinkamą baudimą dresūros aikštelėje ir kuo jis gali pasibaigti.

Jauno šuniuko (iki 5 mėn.) baudimas dresuojant

Praktikoje nėra tekę matyti jauno šuns, kuris motyvuojamas nenorėtų mokytis ir neišmoktų atlikti komandos maisto ar grobio pagalba. Paprastai šunys, vedami į mokyklą nuo pat mažens, išmoksta ir noriai vykdo įvairias komandas. Tačiau, jei mokykla yra specializuota (pvz., ruošia tarnybinius šunis), jaunų šunų socializacijos užsiėmimuose būtina ir rekomenduotina taikyti pozityvius metodus, kad šuo netaptų bailiu.

Jei Jūsų dresūros mokykloje jaunus šuniukus (iki 5 mėn.) verčia dirbti visą treniruotę ir griežtai reikalauja komandų vykdymo, paieškokite kitos dresūros mokyklos. Pagrindinė jauno šuniuko užduotis jo gyvenimo pradžioje – susipažinti su jį supančia aplinka, o ne griežtai mokytis komandų. Jaunas šuniukas patyręs,  jog aplinka jam nėra MALONI, gali pradėti vengti mokinamos komandos, šeimininko ar net bėgti iš aikštelės, visa tai siedamas su bausme. Taip elgtis negalima su šunimis iki 18 gyvenimo savaitės – tuo gyvenimo etapu, kai vyksta pagrindinė socializacija [1].

Elgesys su vyresniais šunimis

Pasak Karen Pryor akademijos trenerės Casey Lomonaco, kai mokame daugiau, atliekame geriau [6]. Taikant griežtas fizines bausmes dresūroje (mindant letenas, žnaibant į šoną ir t.t.), šunys vengia tinkamai elgtis ir taip neišmoksta tinkamai elgtis. Jie jautriai reaguoja į šiuos skausmą keliančius veiksmus ir stipresnį baustų kūno vietų (letenų, šono) palietimą. Jautresnės nervų sistemos šunys gali pradėti gintis – arba nuo šeimininko, arba nuo svetimo žmogaus. Bet kuris greitas susipriešinimas labai retai baigiasi laimėjimu, yra efektyvesnių auklėjimo būdų nei susipriešinti su šunimi.

Fizinė priešprieša gali ne tik išgąsdinti, bet ir sužaloti šunį, pvz., sodinimas stipriu, nervingu spaudimu (kaip šeimininkai įprastai ir daro susinervinę dėl to, kad šuo neklauso) žaloja šuns dubenį ir yra pavojingas ypač didesnių, stambesnių kaulų šunims (senbernarams, Berno zenenhundams ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, sodinimo su bausme, kuris turėtų būti atliekamas lėtai ir švelniai, reikėtų mokyti tik vyresnius šunis.

Skubėjimas bausti

Dauguma šeimininkų, sutrikę ir nepatenkinti savo šuns darbu, intuityviai jį bara, kartais pradeda bausti, tampydami pavadžiu, spausdami dubenį ir t.t.. Jei šuo yra jaunas ar paauglys, silpnai socializuotas, baimė ir ją stiprinančios bausmės tikrai nepadės išvengti problemų keliančio šuns elgesio – šuo užsisklęs. [2] šaltinis labai taikliai apibūdina bausmes:

„Turėkite omenyje, jog žodžio „baimė“ pasaldinimas ir pakeitimas į žodį „pagarba“ iš esmės nepakeičia santykių, pagrįstų baime ir stiprinamų jėga“ (Dr. Grey Stafford). Jei neapgalvotai versite bijantį šunį paklusti Jums, šuo greičiausiai net nepaklus iš baimės. Bausmės turi griežtėti palaipsniui – šuo negali būti baudžiamas pačia griežčiausia bausme pirmą kartą!

Jean Donaldson [3] teigia, kad „bausmė yra panaši į bombardavimą: bausdami Jūs darote įtaką ne tik konkrečiai šuns elgsenai, bet ir šuns elgesiui apskritai. Šunys, kurie yra nuolat baudžiami,  rodo mažiau elgsenų nei įprastai“. Juk žinote, kad su „bombomis“ reikia elgtis atsargiai.

Ar šuniui neįdomu?

Kiekvienas šuo iš prigimties domisi tik tam tikrais darbais ir užduotimis, tačiau net ir šuniui įdomius darbus galima paversti neįdomiais, jei tik šuo „paragaus“ per daug bausmių. Šuo pradės vengti dirbti, ir ateityje tai gali pasireikšti keleriopai:

a)      šuo dirbs tik būdamas šalia šeimininko, tačiau paleistas nuo pavadžio bėgs, kur panorėjęs;

b)      šuo baikščiai reaguos į kiekvieną šeimininko komandą, dirbs susigūžęs, baimingai žiūrėdamas.

Jei matote, jog bendrosios dresūros užsiėmimai šuniui yra neįdomūs (nekalbant apie mažiukus šuniukus), gali būti, jog arba Jūsų elgesys, arba šuniui taikoma dresūros metodika nėra tinkama. Tuomet paprašykite kvalifikuotos trenerio pagalbos, o, jei niekas nepasikeis ir po to, pabandykite tokius šunų sporto užsiėmimus kaip agility, freestyle ir pan.

Reziumė

Pirmiausia, jei nėra būtinybės, niekada neskubėkite bausti šuns – ypač dresūros aikštelėje, kuri šuniui įprastai turi asocijuotis su maloniomis emocijomis. Mažiausia, ką galima padaryti prieš baudžiant šunį, – akimirką palaukti ir gerai apgalvoti, ką ir kaip darysite kitą kartą, kai šuo pasielgs netinkamai.

Jei manote, jog bausmė neišvengiama, pradėkite nuo švelniausių: pririšimo prie pavadėlio, lengvo šuns išbalansavimo pavadėliu ir t.t. Tačiau jokiu būdu nesavivaliaukite ir dėl bausmių griežtumo pasitarkite su dresūros treneriu.

Taip pat nepamirškite ir su kuo dirbate – įvertinkite šuns charakterį, veislę, amžių, sveikatos būklę ir t.t.. Jei Jūsų šuo medžioklinis ir nedirba, nes užuodžia grobį, gali nepadėti net ir dresūra su el. antkaklio bausme. Tokiam šuniui būtinas kitokios dresūros metodikos taikymas. Jei šuo serga sąnarių ligomis, o Jūs jį norite paguldyti ant šlapios žemės, šuo taip pat nesiguls, nes jam skauda. Įvertinkite ir stebėkite šunį kiekvienoje situacijoje!

Literatūra:

1. Prof. R. K. Anderson. “A veterinarian’s view on puppy socialization”.
2. American Veterinary Society of Animal Behavior. “Position Statement-Punishment Guidelines”, 2007.
3. Jean Donaldson. “The Culture Clash: A Revolutionary New Way to Understanding the Relationship Between Humans and Domestic Dogs“, 1996.
4. K. Pryor. “The Poisoned Cue: Positive and Negative Discriminative Stimuli“, 2002.
5. S. Braslau – Schneck. “An Animal Trainer’s Introduction To Operant and Classical Conditioning: Part Two“.
6. C. Lomonaco. “When we know better we do better“, 2010.

Nuotraukos:
http://www.dogguide.com
http://susangarrettdogagility.com
http://jeremyglover.com