Viliojimas – tai toks šuns mokymo būdas, kai šuns elgsenas skatiname, rankoje laikydami žaislą ar skanėstą. Tai įprastas  mokymo būdas klasikinėje dresūroje. Tačiau ar galima šunį vilioti, mokant klikerio technika?

„Niekada“ yra per stiprus atsakymas. Net klikerio specialistai vieningai nesutaria dėl atsakymo. Aš pats esu iš tų trenerių, kurie kritikuoja viliojimą. Kategoriškai teigti, kad viliojimas yra „blogai“, negalima, tačiau, mano nuomone, viliojimo treniruočių taip pat negalima laikyti klikerio treniruotėmis. Kitaip tariant, koks malonumas turėti gerai dresuotą šunį, kuris negali noriai išmokti naujų dalykų?

„O jeigu be viliojimo neįmanoma šuns išmokyti naujų dalykų?“ – klausia kai kurie žmonės. „Neįmanoma“ – taip pat per stiprus pasakymas. Aš asmeniškai neprisimenu elgsenų, kurių nebūtų galima išmokyti tik viliojimo būdu be taikymo elgsenos (toliau – targetingo) ar elgsenos formavimo (toliau – šeipingo). Sutinku, jog šunis išmokyti kai kurių elgsenų yra lengviau viliojimo nei šeipingo būdu – ypač tuos, kurie iš viso mažai buvo mokomi šeipingo būdu. Jei ketinate šunį šeipingo būdu mokyti sudėtingų elgsenų, bus daug lengviau, jei šuo jau bus buvęs anksčiau mokytas šiuo principu paprastesnių pratimų, t.y., jeigu šuo jau žino žaidimo taisykles. Be to, tas taisykles turi žinoti ir šuns šeimininkas ar treneris.

Kalbant apie viliojimą, yra keletas viliojimo būdų, kurie toliau ir aptariami.

„Neklikeriškas“ viliojimas

Šis viliojimas atliekamas, pvz., kai keletą kartų šunį paguldote su skanėstu (ir duodate skanėstą, kai atsigula). Pamatę, jog šuo jau greitai gulsis, t.y. šuns gulimosi momentu, ištarkite komandą „gulėt“. Kai tai atliksite daugybę kartų, tuomet komandą „gulėt“ ištarkite be kąsnio rankoje ir veiksmą papildykite viliojimo judesiu (ranka ar visu kūnu). Galiausiai nebenaudokite viliojimo judesio, ir šuo atsiguls, reaguodamas tik į komandą „gulėt“.

„Iš dalies klikeriškas“ viliojimas

Šis viliojimo būdas šiek tiek panašus į pirmąjį: pradėkite kaip ir neklikeriško viliojimo būdu, t.y. šuniui duokite skanėstą, kai tik jis atsigula. Tada savo veiksmą nutraukite ir pradėkite laukti, kol šuo pats noriai pasiūlys elgseną. Veiksmą nutraukti galima arba palaipsniui, rodant vis mažėjančios amplitudės rankos judesį ar kūno pasilenkimą, arba staigiai, laukiant, kol šuo pats pasiūlys elgseną. Laukite, kol šuo pats pasiūlys šią elgseną pakankamai dažnai (pvz., 6 kartus per 30 sek.), ir tada prijunkite žodinę komandą.

Taigi, koks skirtumas?

Kai šuo mokomas pirmuoju viliojimo būdu, jis nieko nedaro savo iniciatyva. Pirmiausia, šuo pasyviai laukia, kol gaus kąsnį, o po to jis pradeda laukti komandos. Šiuo teigiama motyvacija pagrįstu mokymo būdu galima paruošti pakankamai paklusnų šunį, tačiau toks viliojimo būdas nieko bendro neturi su klikerio treniruotėmis ir principu.

Viliojant šunį antruoju būdu, jaukas naudojamas tik pradžioje. Tikslas – padėti šuniui lengviau pasiūlyti tinkamą elgseną, o toliau šuo savo noru ir be pagalbos turi pademonstruoti elgseną keletą kartų iš eilės. Tik po viso to prijungiama žodinė komanda. Šuo po mokymo entuziastingai pats siūlo elgsenas. Galima sakyti, jog šis viliojimo būdas yra labiau „klikeriškas“ nei pirmasis.

Tiesa, viliojimas veikia, tačiau Jūs šiek tiek prarandate…

Antruoju viliojimo būdu mokomas šuo praranda šį bei tą esminio – jis nesimoko eksperimentuoti tokiu pat būdu, kaip vien pagal klikerio filosofiją išmokytas šuo. Šuns tyrimo, už ką gi šiuo momentu gaus klikerio paspaudimą + skanėstą, patirtis gyvūnui suteikia didesnį mokymosi potencialą. Šuo, įgavęs problemų sprendimų įgūdžių, gali būti mokomas vis sudėtingesnių dalykų. Ir dar – nepaminėjome šuns trenerio. Jūs patys nemažai išmoksite, naudodami šeipingą ir formuodami elgsenas. Šeipingas reikalauja, kad klikerį spaustumėte laiku, palaipsniui keltumėte kriterijus, dažniau skatintumėte šunį, o taip pat ir geresnių stebėjimo įgūdžių nei dresuojant viliojimo būdu.

Pirmiausia išbandykite fiksavimą/šeipingą, o pagalbines priemones – vėliau

Jei norite šunį klikeriu išmokyti naujos elgsenos, rekomenduotume tokią veiksmų seką:

1) pirmiausia visada pabandykite „pagauti“, užfiksuoti ar šeipingo būdu suformuoti naują elgseną su minimalia pagalba šuniui.

2) Šuniui sunkiai sekasi siūlyti elgsenas? Pasidomėkite, ar šuniui netrūksta pagrindinių šeipingo įgūdžių, pvz., šuniui bus daug lengviau išmokti ėjimo greta, jei prieš tai jis bus išmokytas valdyti galines letenas.

3) Vis dar sunkiai sekasi? Pradėkite mokyti šunį jam įprastoje aplinkoje, pvz., namie ir be trukdžių. Prisiriškite šunį pavadėliu, kad nepabėgtų. Arba kaip nors kitaip šuniui pagelbėkite ir palengvinkite aplinkos sąlygas – svarbiausia, kad tiesiogiai nepadėtumėte atsirasti šuns elgsenoms.

4) Dar neveikia? Panaudokite targetingą –  tarpinį mokymo būdą tarp šeipingo ir viliojimo. Taikinio lazdelių ir kitokių taikinių naudojimas panašus į viliojimo, tačiau tikėtinas elgesys sukuriamas savaime. Įprastai pašalinti taikinį būna lengviau nei kąsnelius.

5) Targetingas neveikia? Ir esate tikri, jog kriterijai keliami, ir skatinimas atliekamas laiku?.. Tikrai sunkus atvejis… Na, tuomet galite vartoti „klikerišką“ viliojimo būdą, taip nurodydami šuniui teisingą kelią. Tada greitai persiorientuokite ir panaudokite fiksavimą/šeipingą.

Apie pamokų autorius:

Morten Egtvedt ir Cecilie Koeste – vedę klikerio dresūros treneriai iš Norvegijos, priklauso Karen Pryor akademijai (didžiausiai akademijai pasaulyje, skirtai pozityvinei šunų dresūrai klikeriu). Morten ir Cecilie yra pagrindiniai klikerio treneriai Skandinavijoje.

Treneriai su retriveriais  dalyvauja obedience ir pėdsekystės varžybose, Norvegijos darbinių šunų čempionatuose su šiais šunimis ne kartą užėmė aukštas vietas.

Morten ir Cecilie 19 metų dirba, mokydami šunis ieškoti ir gelbėti žmones. Be to, Cecilie dalyvauja varžybose su klikeriu dresuojamu žirgu.

Morten 13 metų dresuoja šunis kariškiams ir yra sertifikuotas Norvegijos armijos kinologas-instruktorius. Morten yra biologas, baigęs psichologiją, Cecilie turi psichologijos mokslo daktaro laipsnį. „Canis“ dresūros mokykla turi filialų net 21 Norvegijos, Švedijos ir Danijos miestuose.

Dresūros principus, kuriais moko, treneriai pristato knygoje Clickertraining: The 4 Secrets of Becoming a Supertrainer.

Nuotrauka: http://www.flickr.com/photos/26264513@N06/